Pasak Vitalijaus Andrejevo, iki šiol nėra atliktas joks šių takų būklės vertinimas, o tam būtina jų inventorizacija.
„Tam, kad mes galėtume aiškiai suplanuoti ir trūkstamas dalis, jų būklę ir aiškiai planuoti, ką reikia remontuoti ir kur reikia plėsti, mes visų pirma turime žinoti, kas valdo dviračių takus, kokios būklės jie yra ir ko trūksta. Mes esame pasirengę studiją, kaip turi atrodyti dviračių plėtra, bet mums reikia turėti esamą situaciją, nes niekas tos esamos situacijos vertinimo neturi“, – teigė Kelių direkcijos vadovas.
Anot jo, nežinant, kas tiksliai valdo pėsčiųjų ir dviračių takus, planuoti jų remontą ar plėtrą nėra įmanoma.
„Įsivaizduokit, jeigu mes sugalvotume vykdyti tako sutvarkymą ar praplėtimą, o paaiškėtų, kad jis yra savivaldybės, tai pagal Kelių priežiūros plėtros inicijavimo įstatymą mes negalime skirti lėšų ne savo turtui“, – sakė V. Andrejevas.
Jo teigimu, turtas Lietuvoje dar nėra suregistruotas ir tai yra masinė problema. Įstatymas tą numato padaryti iki 2020 metų.
V. Andrejevas sakė, kad neaiškumai, kas kokį turtą valdo, kilo 2017 metų balandį Kelių direkcijai perėmus valstybinės reikšmės kelių valdymą.
„Pagal Vyriausybės nutarimą, savivaldybės turėjo registruotis ir prižiūrėti šaligatvius, pėsčiųjų ir dviračių takus šalia valstybinės reikšmės kelių gyvenvietėse. Kas atsitiko faktiškai – dalis (dviračių takų – BNS) yra pas mus registruota, dalis savivaldybėse, o dalis dėl tam tikrų registracijos klaidų netgi yra registruota privačiuose sklypuose“ – BNS sakė V. Andrejevas.
Kelių direkcija dviračių takų inventorizavimo konkursą paskelbė birželį. Jo sąlygose nurodoma, kad tiekėjas turės sudaryti išsamų pėsčiųjų ir dviračių takų šalia valstybinės reikšmės kelių, sąrašą. Jo pagrindu vėliau būtų nustatoma prioritetinė takų remonto eilė.
Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių takai yra valdomi Kelių direkcijos, savivaldybių, nacionalinių ir regioninių parkų direkcijų ir kitų juridinių ir fizinių asmenų. Kelių direkcija nurodo valdanti beveik 1950 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų.
