Praėjusį savaitgalį Lietuva minėjo Valstybės arba karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Renginių netruko visoje Lietuvoje. Sostinėje buvo atidaryti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Švenčionyse nuaidėjo dainų šventė, o saulei pakrypus vakarop viso pasaulio lietuviai traukė Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“.
Atgijęs archajiškumas
Vis dėlto geriausiai karaliaus Mindaugo laikus pavyko prisiminti tiems, kurie savaitgalį lankėsi vienoje iš buvusių Lietuvos sostinių Kernavėje. Čia jau keturioliktą kartą vyko „Gyvosios archeologijos dienos“.
Ant pilies kalno ir Pajautos slėnyje buvo įsikūrę senųjų amatų puoselėtojai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos ir Vengrijos. Kiekvienas apsilankęs piliakalnio plynaukštėje galėjo pamatyti, kaip senovėje buvo gaminami titnaginiai, kauliniai ir geležiniai įrankiai, kalami ginklai, lipdomi ir žiedžiami puodai, statomi namai, skobiami luotai ir gaminamas maistas.
Vilniaus puodžių cecho meistrai, įsikūrę stilizuotoje akmens amžiaus gyvenvietėje, atkūrė Narvos ir Pamarių kultūrų bei ankstyvojo bronzos amžiaus žmonių gyvenamąją aplinką. Neolito laikus menančiame būste buvo audžiami drabužiai, pinamos juostos, lipdomi ir dekoruojami moliniai indai. Greta puodžių įsikūrė kailiais pasidabinę akmens amžiaus medžiotojai, kurie pristatė senovinius ginklus, medžiotojų aprangą ir net mėsos paruošimo būdus. Kantriausi galėjo paragauti saulėje vytintos ožkos mėsos, paskanintos autentiškais prieskoniais.
Senovės dalis
XIV gyvosios archeologijos festivalis tapo ypatingas ir klubui „Sūduvos tauras“, kuris pademonstravo Lietuvos ankstyvųjų viduramžių raitelių karybos programą. Žiūrovai galėjo įvertinti ir palyginti Lietuvos ir Vakarų Europos karių ginkluotę ir aprangą, o archeologė daktarė Daiva Steponavičienė pristatė naują rekonstruotų istorinių kostiumų kolekciją. Viduramžių laikų gyvenimas virė ir karių stovyklose. Čia buvo kalami ginklai, dekoruojami skydai bei demonstruojami karių būstai. Norintieji galėjo pajodinėti legendiniais lietuvių žemaitukais, dalyvauti žaidimuose ir atrakcionuose. Skambant būgnų, dūdmaišių, ragų, kanklių bei kitų archajiškų instrumentų muzikai arba folkloro kolektyvų traukiamoms sutartinėms, riterių kovose narsą demonstravo lietuvių, rusų ir lenkų karybos klubų nariai.
Šalia šiuolaikinėmis suknelėmis ir palaidinėmis pasipuošusių damų sukosi ir drabužiais iš neapdirbto lino audinių vilkinčios viduramžių miestelio gyventojos. Ant piliakalnio įsikūrusiame miestelyje galima buvo sutikti ir klajojančių muzikantų, pirklių, valkatų ar klajūnų.
Aikštėje, kaip ir prieš šimtmečius, vyko teismai, darbavosi budeliai. Ilgametis senosios Kernavės tyrinėtojas archeologas daktaras Aleksiejus Luchtanas pasakojo viduramžių Kernavės miesto istoriją, pristatė kasdienį miestiečių gyvenimą ir to laikotarpio moterų kostiumus.
Mugė mugei nelygi
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas teigia, kad senovės amatų demonstravimas Kernavėje leido žmonėms sugrįžti į tolimą praeitį. „Profesionalūs archeologiniai tyrimai Kernavėje atliekami nuo 1979-ųjų. Jie atskleidžia išskirtinę Kernavės vertę, o senovės amatų ir gyvenimo būdo pristatymas leidžia lankytojams nukeliauti į tolimą praeitį ir pajusti civilizacijos ištakas, kaimyninių kultūrų sąveiką, praeities ir dabarties ryšius“, – pasakojo po viduramžių aikštę klajojęs J.Vitkūnas.
Vis dėlto kiek toliau nutolus nuo viduramžių gyvenvietės, įsikūrusios ant piliakalnio, apima nusivylimas. Visa pagrindine Kernavės miestelio gatve nusidriekusioje mugėje šurmuliavo prekybininkai, kurie pardavinėjo net lietuviškai nekvepiančią produkciją.
Visada smagu matyti mugėje ūkininkus, prekiaujančius savo produkcija: sūriais, mėsos gaminiais ar ant piliakalnių surinktų žolelių arbatomis, tačiau ar tarp jų turėtų įsisprausti tie, kurių produkcijos galima rasti ir kiekviename didesniame prekybos centre? Suprantama, kad tokios mugės tampa papildomu pajamų šaltiniu miestelio valdžiai, tačiau rengiant tokias muges gal reikėtų vykdyti bent minimalią prekybininkų atranką, kad iš jos grįžtum ne tik pavargęs nuo stumdymosi minioje žmonių, bet ir susipažinęs su autentiškais dirbiniais.
