Vis mažėjant tautos atžalų, kasmet uždaromos mokyklos, o tiems Lietuvoje likusiems vaikams tenka įveikti vis tolesnį kelią iki mokyklų. Tad kaip apie rūpestį švietimu ir jaunąja karta besuoktų politikai ir valdininkai, situacija klostosi ne vaikų naudai.
Su tuo susidūrė ir atokiame Švėkšnos seniūnijos Bumbuliškės kaime gyvenanti jau tris atžalas auginanti ir ketvirtosios besilaukianti šeima. O pradėję reikalauti, kad į mokyklą būtų pavėžėjama ne tik penktokė jaunėlė, bet ir septintokė vyresnėlė, tėvai gavo atsakymus: pagal įstatymus nepriklauso.
Žadėjo nuvežti ir parvežti visus
Švėkšnos „Saulės“ gimnaziją lanko dvi Nijolės dukros – penktokė ir septintokė. 5-erių mažiausioji dar glaudžiasi prie mamos, bet šią jau dabar apima nerimas, kai pradeda galvoti, kas bus kitais metais, kai ir ją turės leisti į parengiamąją klasę.
Bumbuliškė – mažas kaimas: vos penkios trobos. Arčiausiai kaimo iki šių mokslo metų pradžios buvo Stemplių pradinė mokyklėlė. Bet švietimo įstaigų tinklo optimizacija pernai palietė ir ją – nuo rugsėjo 1-osios mokyklos nebeliko.
Šeima nutarė, kad Šilutės rajone gyvenančių tėvų vaikai turi lankyti to paties rajono ugdymo įstaigą, nors gretimame Šilalės rajone mokykla būtų arčiau, nei 15 kilometrų nuo namų esanti „Saulės“ gimnazija.
Žinia, Stemplių pradinė mokyklėlė vyresniųjų Nijolės dukrų jau nebūtų sušildžiusi, nes jos jau išaugo iš to amžiaus. Bet moteriai skaudu, kai prisimena, kaip, anot jos, gražiai kalbėjo „Saulės“ gimnazijos direktorė Dalia Dirgėlienė, atvažiavusi informuoti aplinkinių kaimų gyventojų apie Stemplių pradinės uždarymą. Visi vaikai bus surenkami iš namų, saugiai atvežami į mokyklą ir parvežami po pamokų, nesvarbu, kur jie gyventų – taip, anot Nijolės, buvę pažadėta vaikų tėvams.
Mokykla pasiūlė vežioti patiems
Moteris sako, kad kurį laiką taip ir buvo. Bet tik tol, kol pamokos vyko abiem mergaitėms. Prieš Kalėdas susirgus penktokei, mokyklinis autobusiukas Bumbuliškės nebesiekė, tad namuose turėjo likti ir septintokė.
Istorija pasikartojo ir pavasario atostogų metu: jos buvo jaunesniems mokiniams, bet jos vyresnėlei irgi teko sėdėti namuose, nes mokyklinis autobusas neatvažiavo.
Paskambinusi į mokyklą ir pasikalbėjusi su direktorės pavaduotoja moteris sužinojo, kad važiuoti iki vyresnių nei 5 klasių mokinių namų mokykla neturi lėšų. „Atvežkite patys“, – pasiūlė pavaduotoja.
Nijolė sako, kad galimybės vežioti dukras neturi: vyras automobiliu dažnai į darbą išvyksta visai savaitei, antro automobilio šeima neturi.
„Direktorė D.Dirgėlienė vėliau pasiūlė, kad mokytojai dukrai užduotis atsiųs elektroniniu paštu, bet atsiuntė ne visi. O ir koks mokymasis vienai mergaitei namuose, kai programos tokios sudėtingos, o mokytojo aiškinimo negirdi?“ – klausia Nijolė.
Savivaldybės atsakymas: neprivalom
Nijolė rankų sudėjusi nesėdėjo – pradėjo belstis į valdininkų duris. Nuvyko ji ir į rajono Savivaldybę, aplankė Švietimo skyriaus vedėją Birutę Tekorienę. Vedėja padėtį aiškintis patikėjo specialistui Rūteniui Jankauskui, netrukus Nijolė gavo jo parengtą, o Savivaldybės administracijos direktorės Idos Vasiljevienės pasirašytą raštą. Direktorė informuoja, kad gimnazijos autobusiukas yra skirtas vežti 1–5 klasių mokinius, o vyresnieji į mokyklą turi važiuoti viešuoju transportu – A.Paliulio įmonės autobusu.
„Kadangi nuo jūsų namų iki artimiausios autobuso sustojimo vietos yra mažiau nei 3 km, pagal LR Švietimo įstatymo 36 straipsnį, mokykla ir steigėjas (savivaldybė) neprivalo organizuoti pavėžėjimo“, – rašė Savivaldybė.
Švietimo skyriaus specialistas R.Jankauskas sako, kad omeny turėtas puskilometrio atstumas nuo šeimos namų iki Bumbuliškės stotelės ir septintokė mokinė, kurios Savivaldybė neprivalo pavežti iki mokyklos.
Eiti per miškus pavojinga
Tačiau geltonajam autobusiukui nebevažiuojant į Bumbuliškes, septintokei būtų tekę per šalčius iki Stemplių stotelės eiti pėsčiomis beveik 3,5 kilometro. Nijolė pagailėjo vyresnėlės ir tas dienas, kai nesulaukė geltonojo autobuso, paliko dukrą namuose.
Dar blogiau, kad kelias nuo kaimo iki Stemplių eina per miškus ir eismas yra gana judrus. Moteris dar neužmiršo, kad jos vyresnioji, tuomet dar pradinukė, grįždama iš mokyklos buvo pagrobta. „Laimė, tuomet viskas baigėsi laimingai, bet kas, išleidęs vaikus į tolesnį kelią, yra apdraustas nuo tokių nelaimių?“ – baiminasi ji.
Moteris sako norinti paklausti Savivaldybės ir Švietimo skyriaus vadovų, ar jie leistų savo vaikus tokį kelią per lietų ir pūgas pėdinti pėsčiomis?
Teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad net ir tuomet, kai veža mokyklinis autobusiukas, Nijolės mergaitėms yra ne pyragai. Joms tenka keltis 6 valandą, nes be 5 minučių 7 valandą autobusiukas jau išvažiuoja iš Bumbuliškės. O iki jo sustojimo vietos mergaitėms tenka eiti beveik puskilometrį.
Į kiemus nevažiuos
„Saulės“ gimnazijos direktorė D.Dirgėlienė sako, kad šios šeimos mergaičių pavėžėjimu mokykla rūpinasi netgi daugiau, nei priklauso pagal įstatymą. Tiesa, vyresnėlė savaitę pavasario atostogų metu nebuvo atvežta į mokyklą, nes ir direktorė atostogavo, todėl nepaprašė A.Paliulio rytais pratęsti savo maršrutą iki Bumbuliškės.
D.Dirgėlienė tikino, kad geltonasis mokyklos autobusiukas rytą paima abi mergaites iš Bumbuliškės, o po pamokų anksčiau parveža penktaklasę. Daugiau pamokų turinti septintokė vėliau namo parvežama A.Paliulio įmonės autobusu, nors pavėžėti septintokų mokyklai neprivalu.
Anot direktorės, mergaitės pavėžėjamos iki sankryžos, nuo kurios iki jų namų lieka 650 metrų. „Atvežimą garantavome ir garantuojame, bet į kiekvieną kiemą nevažiuosime. Manau, mama neturėtų skųstis, kad puskilometrį reikia ateiti iki autobuso, o visus 15 km mergaitės atvežamos. Mokykloje yra vaikų, kurie iš vieno arba kito Švėkšnos galo iki mokyklos eina ir kilometrą, ir pusantro. Ir net per pūgą negalime jų pavežti – tokia tvarka, lėšų neskiriama“, – sako direktorė.
Pagaliau – tėvų pasirinkimas buvęs leisti dukras būtent į šią mokyklą.
Savivaldybė turi vykdyti įstatymus
Švietimo skyriaus vedėja B.Tekorienė irgi tikino, kad stengiamasi nagrinėti kiekvieną situaciją ir spręsti jas taip, kad vaikui būtų kuo patogiau.
„Pavėžėjamas ne vienas vaikas, kuriam iki 3 km trūksta gero kelio galo. Bet Savivaldybės kišenė nėra beribė, o pavėžėjimas išties atsieina labai brangiai“, – sakė B.Tekorienė.
Savivaldybė, anot vedėjos, pirmiausia turi vykdyti priimtus įstatymus.
Švietimo skyriaus specialistas R.Jankauskas sako, kad būna išskirtinių atvejų, kuomet pavėžėjimą stengiamasi organizuoti ir arčiau nei 3 km nuo ugdymo įstaigos gyvenantiems vaikams – pavyzdžiui, jei vaikas yra neįgalus. O sveikų vaikų, kuriems iki autobuso sustojimo tenka eiti arti 3 kilometrų ir kurie nebūtų pavėžėjami, anot R.Jankausko, visame rajone susidarys ne daugiau kaip 10 vaikų.
Vilija BUDRIKIENĖ
