Prisidėti prie vieningos Europos Sąjungos (ES) valstybių valiutos siekianti Lietuva nėra numačiusi datos, kada tai galėtų įvykti. Paskirti galimo euro įvedimo termino neskubama ir baiminantis vėl patirti nesėkmę.
Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pasiūlė nustatyti konkrečią datą, kada Lietuva tikisi įsivesti eurą ir stiprinti ryšius su įtakingomis euro zonos valstybėmis. Tačiau politikai apie galimą euro įvedimo datą kalba vangiai. Esą svarbiausia ne ją numatyti, o imtis reikiamų priemonių, kad mūsų valstybė atitiktų būtinus reikalavimus eurui įsivesti.
Politikų entuziazmą slopina ir prieš kelerius metus tuometę socialdemokratų Vyriausybę ištikusi nesėkmė. Optimistiškai puoselėti planai 2007-aisiais įsilieti į euro zoną žlugo, kai mūsų šalis šiek tiek prasilenkė su vienu Mastrichto kriterijumi.
Reikia ieškoti draugų.
V.Ušackas ragina padaryti išvadas dėl žlugusio tikslo įsivesti eurą. Ministro nuomone, prieš kelerius metus patirta nesėkmė buvo ir nepakankamo politinio įdirbio rezultatas. "Galbūt ne visada išnaudojome draugų kontaktus ir darėme nepakankamą įtaką svarbiausių ES sostinių požiūriui į mūsų interesus, kurių siekėme euro įvedimo atžvilgiu", - pabrėžė jis.
V.Ušacko teigimu, pagrindai euro įvedimui intensyviai klojami jau dabar. Fiskalinę drausmę Vyriausybė stengiasi išlaikyti peržiūrėdama valstybės biudžetą ir priimdama nepopuliarius, tačiau ilgalaikei perspektyvai būtinus sprendimus. Tačiau vien tik šių pastangų nepakanka. Anot ministro, mums taip pat būtina stiprinti bičiulystę su svarbiausiomis euro zonos valstybėmis.
V.Ušackas įsitikinęs, kad reikia siekti kuo greičiau įsilieti į euro zoną. Euro įvedimas padidintų investuotojų bei kreditorių pasitikėjimą Lietuvos ekonomika, atpigtų skolinimasis ir todėl sparčiau plėtotųsi verslas, būtų sukuriama daugiau darbo vietų.
Progos iš rankų nebepaleis
Finansų ministerijos atstovai tvirtina, kad įsiliejimas į euro zoną yra vienas pagrindinių mūsų valstybės finansų politikos tikslų. Tikinama, kad Vyriausybė padarys viską, kad neišleistų iš rankų progos įsivesti eurą, kai tik bus įmanoma tai padaryti. "Nuosekliai siekiame, kad mūsų finansų sistema neprasilenktų su Mastrichto kriterijais, todėl stengiamės išsaugoti valstybės fiskalinį deficitą, nenutoldami nuo 3 proc. ribos. Infliacija ir taip sparčiai mažėja. Prognozuojame, kad kitų metų antroje pusėje daugeliu parametrų būsime gana arti eurui įsivesti būtinų reikalavimų", - anksčiau yra sakęs premjeras Andrius Kubilius.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas LŽ aiškino, kad nustatyti datą, kada galime tikėtis euro, labai sunku. Ypač dėl to, kad ji priklausys ne tik nuo mūsų šalies Vyriausybės pastangų. R.Šarkinas viliasi, kad eurui įvesti būtinus Mastrichto kriterijus galime atitikti šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje. "Tada eurą galėtume įsivesti 2011-ųjų sausio 1 dieną", - svarstė jis.
Priklausys ne nuo datų
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Česlovas Stankevičius įsitikinęs, kad siekiant šio tikslo pastangų vien fiskalinės politikos srityje nepakanka. Tad jis palaiko V.Ušacko idėją šiam reikalui užsitikrinti politinę pagrindinių ES valstybių paramą. "Sprendimas dėl euro įvedimo turi ir politinį atspalvį, todėl tam būtų naudingos ir diplomatinės pastangos", - aiškino jis.
Č.Stankevičius nemano, kad sutelkti jėgas padėtų užsibrėžta data. "Galimybė įsilieti į euro zoną priklausys ne nuo tam tikrų datų, o nuo atitinkamų ES iškeltų sąlygų išpildymo. Jau turėjome pavyzdį, kai 2007 metais buvo užsibrėžta įsivesti eurą, tačiau to padaryti taip ir nepavyko", - dėstė Seimo narys.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas palaiko siekį įvardyti metus, kada galėtume įsilieti į euro zoną. Tačiau dėl to gali kilti nemažai sunkumų: esą nėra patikimų modelių, kuriais remiantis galima būtų nustatyti konkrečią datą.
Sutelktų jėgas
Ekonomistas Gitanas Nausėda pritaria, kad Vyriausybė turėtų užsibrėžti planuojamą euro įvedimo datą. "Toks žingsnis pirmiausia būtų naudingas mums patiems, nes visus sutelktų bendram tikslui", - aiškino jis.
G.Nausėdos nuomone, dabartinė valdžia neturėtų remtis 2007 metais nuvesti Lietuvą į euro zoną planavusios Vyriausybės pavyzdžiu. Anot jo, euro įvedimo strategija, kuria tada vadovautasi, buvo gana nevykusi: ji ne mobilizavo valstybės jėgas, o priešingai - visus tik užmigdė. "Ypač tuos, nuo kurių priklausė svarbiausi sprendimai ir galimybė pataisyti padėtį, kad Lietuva atitiktų Mastrichto kriterijus", - įsitikinęs ekonomistas.
Euro įvedimui būtinos sąlygos (Mastrichto kriterijai):
Infliacija. Ne daugiau kaip 1,5 proc. didesnė nei trijų mažiausią infliaciją turinčių ES šalių infliacijos rodiklių vidurkis.
Metinis biudžeto deficitas. Negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Valstybės skola. Neturi viršyti 60 proc. BVP.
Valiutos kursas. Nacionalinė valiuta turi būti stabili ir mažiausiai dvejus metus, dalyvaujant antrajame valiutų kurso mechanizme, neperžengti nustatytų svyravimo ribų euro atžvilgiu.
Ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų norma. Ne daugiau nei 2 proc. didesnė už trijų ES valstybių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, ilgalaikių VVP palūkanų normų vidurkį.
Roberta TRACEVIČIŪTĖ
