Transporto priemonių skaičius vis didėja, didėja ir jų poveikis aplinkai ir sveikatai. Tai lemia padidėjusį oro užterštumą, daro įtaką klimato kaitai, miestai kenčia nuo spūsčių ir triukšmo, blogėja gyvenimo kokybė.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje 30 proc. visų kelionių automobiliais vyksta mažesniu kaip 3 km, 50 proc. – mažesniu nei 5 km atstumu. Tai yra atstumai, kuriuos su malonumu ir nauda sveikatai galima per 15–20 min. įveikti dviračiu arba per 30–50 min. pėsčiomis.
Tankiau apgyvendintuose miesto rajonuose ėjimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu – patogiausias ir greičiausias būdas pasiekti darbo vietą, mokymo įstaigą, parduotuvę ar poilsio vietą bei puiki žmonėms ir aplinkai nekenksmingo susisiekimo alternatyva automobilių transportui. Juk taip keliaujant nebaisios nei automobilių spūstys, nei blogi keliai.
Kodėl verta važiuoti dviračiu arba eiti pėsčiomis?
Neteršiamas aplinkos oras, sumažėja šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekis. Sumažėja triukšmas. Mažiau suvartojama energijos. Mažėja transporto spūsčių, gerėja kelių eismo saugumas, kraštovaizdžio apsauga ir miesto aplinka. Ėjimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu pagrindinė nauda sveikatai – padidėja bendrasis fizinis aktyvumas bei sumažėja ligų, susijusių su fiziniu pasyvumu, rizika.
Važiavimas dviračiu ir ėjimas pėsčiomis – vienos iš labiausiai paplitusių fizinio aktyvumo rūšių ne tik tarp suaugusiųjų, vaikų, bet ir tarp pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių.
Reguliarus fizinis aktyvumas gerina mūsų sveikatą bei gyvenimo kokybę:
Sumažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Sumažėja pirmalaikės mirties, ypač nuo širdies ligų, rizika.
Sumažėja susirgimo diabetu rizika.
Sumažėja hipertenzijos išsivystymo rizika.
Padeda sumažinti kraujospūdį žmonėms, kurie jau turi aukštą kraujo spaudimą.
Sumažėja rizika susirgti storosios žarnos ir krūties vėžiu.
Sumažėja depresijos ir nerimo simptomai.
Padeda kontroliuoti svorį.
Padeda išlaikyti sveikus kaulus ir sąnarius, sustiprinti raumenis.
Padeda vyresnio amžiaus žmonėms tapti tvirtesniais bei padidina jų gebėjimą judėti saugiai, be griuvimų.
Skatina psichologinę gerovę.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos visuomenės sveikatos specialistai sako, kad reguliari fizinė veikla yra labai svarbi jauniems žmonėms: pagerėja jų fizinė bei bendra sveikatos būklė, augimas ir vystymasis, aktyvus gyvenimo būdas tampa įpročiu, kuris išlieka ir suaugus, sumažėja rizika suaugus susirgti lėtinėmis ligomis.
Ėjimo pėsčiomis ir važiavimo dviračiu nauda organizmui neginčijama
Ėjimas pėsčiomis ir ypač važiavimas dviračiu – tai puikus būdas laikytis sveikesnio gyvenimo rekomendacijų ir įtraukti fizinius pratimus į kasdienį gyvenimą! Ėjimas pėsčiomis yra viena iš paprasčiausių ir natūraliausių fizinio aktyvumo formų. Nenuostabu, kad tai yra mūsų populiariausia fizinė veikla.
Sveikatos priežiūros specialistai sutinka, kad greitas ėjimas pėsčiomis 30 minučių per dieną arba 150 minučių per savaitę gali pagerinti bendrą sveikatos ir fizinę būklę, psichinę savijautą. Ėjimas pėsčiomis mažina nuovargį, suteikia energijos, didėja protinis darbingumas.
Daugiau nei pusė kūno raumenų yra skirti ėjimui pėsčiomis; tai natūralus judėjimas, kuris beveik nedaro žalos organizmui. Vaikščiojimas pėsčiomis yra malonus laiko praleidimas su draugais ar šeima.
Reguliarus greitas ėjimas pėsčiomis sumažina 2-ojo tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, hipertenzijos, nutukimo ir daugelio vėžio formų riziką. Ėjimas pėsčiomis stiprina kaulus ir gali padėti išvengti ar kontroliuoti osteoporozę (liga, kai sumažėja kaulų tankis, todėl padidėja kaulų trapumas bei lūžių rizika).
Ėjimas pėsčiomis mažina stresą ir įtampą. Reguliarus vaikščiojimas padeda pasiekti ir išlaikyti sveiką svorį, ypač jei kartu laikomasi sveikos mitybos principų. Greitas ėjimas pėsčiomis treniruoja širdį ir raumenis. Tyrimais nustatyta, kad kasdienis ėjimas į darbą pėsčiomis mažina depresijos simptomų pasireiškimą.
Važinėjimas dviračiu, kaip ir ėjimas pėsčiomis, gerina sveikatą ir fizinę būklę, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, priklausomybės nuo vaistų, diabeto, per didelio cholesterolio kiekio kraujyje.
Važiuojant dviračiu dirba visi kūno raumenys, vyksta intensyvi medžiagų apykaita, kepenys greičiau šalina nereikalingas medžiagas. Minantis pedalus žmogus išgeria daugiau vandens, tad intensyviau valosi organizmas. Per dieną dviračiu reiktų važinėti apie dvi valandas ir rinktis ne treniruoklių salėje stovintį dviratį, o paprastą ir kuo daugiau laiko leisti gamtoje.
Žmonių, reguliariai važinėjančių dviračiu (ne mažiau kaip 3 val. per savaitę, 36 savaites per metus), santykinė visų mirčių rizika yra 28 proc. mažesnė nei važinėjančių automobiliais.
Be to, mindami dviračių pedalus ugdome savo pusiausvyros pojūtį, koordinaciją bei ištvermę. Važinėjimas dviračiu, kaip ir bėgiojimas, vaikščiojimas pėsčiomis, užgrūdina ir sustiprina organizmą.
Ypač imuninę sistemą grūdina važiavimas dviračiu įvairiu oru. Skeptikams, manantiems, kad mūsų klimatas nepalankus dviračiams, norime pasakyti, kad dviračiu įmanoma važiuoti bet kokiomis oro sąlygomis, tik reikia tinkamai apsirengti: smulkaus ar trumpo lietučio metu užtenka striukės, o smarkiai lyjant prireiks neperšlampamo apsiausto ir kelnių, taip pat batų apsaugos. Karštomis dienomis kūną vėsina vėjelis, kylantis važiuojant.
Žmonėms, turintiems antsvorio problemų, taip pat patartina rinktis dviratį. Jis ne tik padės sudeginti nereikalingas kalorijas (važiuojant dviračiu per 30 min. sudeginama 350 kcal.), bet ir pagreitins medžiagų apykaitą, nuo kurios priklauso žmogaus kūno svoris.
Važiavimas dviračiu ir ėjimas pėsčiomis kaip susisiekimo būdas populiarėja Lietuvoje – gatvėse dviratininkų skaičius sparčiai auga, dviračių trasų populiarumas didėja, keičiasi požiūris į dviračių transporto ir ėjimo pėsčiomis reikšmę, vis dažniau einama pėsčiomis ar važiuojama dviračiais į darbą, mokymo įstaigą, parduotuvę, svečius ar sodą.
Pagal Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo tyrimo duomenis, susisiekimo tikslais vaikšto pėsčiomis ar važinėja dviračiu net iki 75 proc. apklaustų asmenų, vidutinio amžiaus rečiau nei jauni ir vyriausi, vyrai (71,8 proc.) rečiau nei moterys (78 proc.).
Siekiant, kad važiavimas dviračiu ir ėjimas pėsčiomis būtų patrauklesni susisiekimo būdai ir taptų bendros transporto sistemos dalimi, Lietuvos savivaldybės ir kitos institucijos daug dėmesio skiria dviratininkams, pėstiesiems, pėsčiųjų bei dviračių takų infrastuktūros gerinimui, ėjimo pėsčiomis ir dviračių transporto propagavimui bei kelių eismo saugai.
Lietuvos miestuose ir miesteliuose populiarėja įvairios akcijos, susijusios su automobilių keitimu dviračiais, ėjimo pėsčiomis skatinimu, pavyzdžiui, Europos judriosios savaitės, Saugaus eismo savaitės akcijos, „Miestas be automobilio“, „Dviratis – taip pat transporto priemonė“ ir pan.
Miestai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į oro taršos, triukšmo problemas, atsirandančias dėl intensyvėjančio transporto priemonių eismo miestuose, neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai bei gyvenimo kokybei, paskatinti miesto gyventojus bent akcijų metu nevažiuoti savo automobiliu, naudotis mažiau teršiančiu aplinką viešuoju transportu arba dviračiais, vaikščioti pėsčiomis.
Tuo pačiu siekiama kelti visuomenės sąmoningumo ir informuotumo aplinkosaugos klausimais lygį, skatinti gyventojus rinktis palankesnį sveikatai bei aplinkai gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, Kaunas ir Anykščiai, propaguojantys susisiekimą dviračiais ir kuriantys saugią infrastruktūrą dviratininkams, tapo 2014 metų „Dviračių miestais“.
Eikime pėsčiomis, važiuokime dviračiais atsakingai
Turėtume nepamiršti, kad dviratininkai bei pėstieji yra itin pažeidžiami susidūrimo su motorine transporto priemone atveju. Patekę į eismo įvykius, jie neretai patiria sunkius sužalojimus.
Eismo įvykių bei sužalojimų riziką didina ir vairuotojo elgesys (greitis, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, išsiblaškymas ir pirmenybės pėstiesiems nesuteikimas), ir pačių pėsčiųjų, dviratininkų elgesys (vaikščiojimas, važinėjimas apsvaigus, išsiblaškymas, per mažas jų matomumas tam tikromis sąlygomis, kelių ženklų bei signalų nepaisymas), netinkamai suprojektuoti keliai (projektuojant kelius nesuteikiama pirmenybė pėsčiųjų poreikiams, nesudaromos saugios sąlygos dviratininkams, pėstiesiems: trūksta dviračių takų, šaligatvių, iškiliųjų pėsčiųjų perėjų, saugos salelių, nepakankamas apšvietimas).
Be to, labai svarbus visų eismo dalyvių – vairuotojų, pėsčiųjų ir dviratininkų – tarpusavio supratimas ir tolerancija. Dviračių vairuotojai, pėstieji yra visateisiai eismo dalyviai ir turi laikytis Kelių eismo taisyklių.
Jeigu nusprendėte pradėti važinėti dviračiu, eiti pėsčiomis – puiku. Jeigu anksčiau mažai judėjote, nepulkite iš karto eiti ar važiuoti didelių atstumų – ėjimo pėsčiomis, važiavimo dviračiu laiką didinkite palaipsniui.
Važinėti dviračiais, eiti pėsčiomis gali beveik visi. Esate miesto meras arba politikas, įmonės direktorius arba ekspertas, visuomenės aktyvistas arba tiesiog paprastas miesto gyventojas?
Pabandykite mažiau naudoti savo automobilius ir taip prisidėkite prie sveikos aplinkos kūrimo, rinkitės aplinką tausojantį bei sveikatą stiprinantį, greitą ir pigų susisiekimo būdą – ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu.
