Vilniaus savivaldybė atsisako idėjos leisti greta būsimo nacionalinio stadiono Vilniuje, šalia „Akropolio“, statyti gyvenamuosius namus, be to, siūloma keisti projekto finansavimo modelį, sako premjero patarėja.
Anot Jūratės Juozaitienės, bendra savivaldybės ir Vyriausybės darbo grupė, kuriai vadovauja miesto meras, šiuo metu svarsto galimybę keisti planuojamą daugiafunkcinio komplekso įgyvendinimo modelį. Koncesiją, kai statybą finansuotų valstybė, siūloma keisti į viešąją ir privačią partnerystę (PPP), kai kompleksą už savo pinigus statytų ir vėliau išlaikytų konkursą laimėjęs konsorciumas.
J.Juozaitienė pripažino, kad iki šiol derintos koncesijos sąlygos būtų naudingos ir koncernui „MG Baltic“, kurio statybų įmonė „Mitnija“ paprastai dalyvauja tokiuose projektuose. Tačiau savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė tai neigia.
J.Juozaitienė: modelis keičiamas ir baiminantis galimo neskaidrumo
„Buvo išsigąsta, kad yra tik kelios įmonės - galėjo praktiškai pretenduoti „MG Baltic“ su savo apyvartomis ir „Mitnijomis“. Aišku, Panevėžio statybos trestas, „Kausta“ - man atrodo, jų nedomino tas stadionas, kurie irgi turi didžiules apyvartas ir normalius finansavimus. Aišku, po visų šitų skandalų, manau, kad buvo žmogiškai išsigąsta, kad nebūtų apkaltinta, kad daroma konkrečiai įmonei. Aišku, kad tai turėjo įtakos“, - BNS sakė J.Juozaitienė, paklausta, kodėl nuspręsta keisti stadiono konkurso sąlygas.
„Kad buvo kažkurioms konkrečioms įmonėms - aš taip nedrįsčiau pasakyti. Paprasčiausiai visi mintyse žinojo, kurios su tokiais aukštais reikalavimais. Bet kad būtų sąmoningai daroma, tikrai nenorėčiau sakyti“, - pridūrė ji.
Savivaldybės administracijos direktorė A.Vaitkunskienė neigia, kad projekto pakeitimai svarstomi dėl teisėsaugos atliekamo galimos korupcijos tyrimo, kuriame figūruoja „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis.
„Jokiuose darbo grupės svarstymuose, jokiuose vertinimuose būsimų sąlygų, jokios atskiros interesų grupės, jokie privatūs potencialūs investuotojai nėra ir nebuvo minimi. Žinoma, kad ne - o kokią gali įtaką turėti?“, - BNS sakė A.Vaitkunskienė, paklausta, ar sprendimui turėjo įtakos teisėsaugos tyrimas.
Viešai skelbiamame koncesijos konkurso sąlygų projekte nurodyta, kad pretenduoti statyti objektą gali įmonės, kurių vidutinė metinė statybos ir montavimo darbų apimtis per pastaruosius penkerius metus yra ne mažesnė kaip 35 mln. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio). Taip pat rangovas turi būti per 5 metus pastatęs ar šiuo metu statyti sporto ar kultūros objektą su 10 tūkst. sėdimų vietų žiūrovams. Šias sąlygas, pasak premjero patarėjos, rengė ir saugiklius sudėjo Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) bei savivaldybės samdyta advokatų kontora „Valiunas Ellex“.
„Mitnijos“ pajamos 2015 metais siekė apie 63,1 mln. eurų, PST - 77,4 mln. eurų, „YIT Kaustos“ - 53,1 mln. eurų (2014 metais), „Irdaivos“ - 47,8 mln. eurų, „LitCon“ - 32,4 mln. eurų, „Icor“ grupės įmonės „Axis Industries“ - 51,1 mln. eurų.
Siūloma grįžti prie pirminio PPP projekto
Anot J.Juozaitienės, pastabas, kad „atsirado naujų rizikų“, pateikė CPVA, tad darbo grupėje svarstoma grįžti būtent prie pirminio agentūros parengto PPP modelio.
Kaip vieną variantų teisininkai siūlo ir ligšiolinį koncesijos modelį, kai panaudojant ES paramą konsorciumas statytų kompleksą ir jį valdytų 25-eris metus, per kurį savivaldybė ir valstybė objektą išpirktų. Taip pat siūlomas paslaugų koncesijos modelis, kai statybą savo ir ES lėšomis organizuotų valstybė ir būtų ieškoma tik komplekso operatoriaus.
Vis dėlto, anot J.Juozaitienės, kaip realiausią savivaldybė pristatė viešosios ir privačios partnerystės (PPP) modelį be ES paramos, statant tik nacionalinį stadioną, o anksčiau planuoti kartu statyti objektai - sporto muziejus, vaikų darželis ir sporto aikštynai - būtų statomi, skelbiant atskirus konkursus ir panaudojant ES lėšas. Priklausomai nuo sutarties trukmės (5-25 metai), toks PPP projektas kartu su jo statybos ir valdymo išlaidomis, teisininkų skaičiavimais, kainuotų nuo 65 mln. iki 120 mln. eurų.
Tačiau galutinių sprendimų ketvirtadienį darbo grupės posėdyje nepriimta, Finansų ministerijai ir savivaldybei neradus kompromiso, derybos bus tęsiamos kitą savaitę.
Atsisakoma gyvenamųjų namų statybos, pajamos iš jos siektų 30 mln. eurų
Savivaldybės atstovai ketvirtadienį pristatė tris galimus variantus, kuriuos parengė „Valiunas Ellex“, tačiau nė viename jų neminima galimybė šalia komplekso vystyti gyvenamąją statybą.
„Valiunas Ellex“ anksčiau siūlytas scenarijus numatė, kad valstybei priklausantis žemės sklypas būtų perduotas savivaldybei ne patikėjimo, o nuosavybės teise. Planuota padalinti sklypą į dvi dalis ir vieno jų paskirtį iš visuomeninės pakeisti į komercinę-rekreacinę. Tai leistų 49 proc. teritorijos apstatyti daugiabučiais, ir tai, teisininkų bei savivaldybės nuomone, padidintų investicijų patrauklumą bei atpigintų projektą.
Sklypą valdant patikėjimo teise, teisės aktai koncesijos atveju neleidžia gyvenamosios statybos, kuri, ankstesniais savivaldybės skaičiavimais, investuotojams leistų gauti apie 30 mln. eurų papildomų pajamų.
J.Juozaitienė sako, kad anksčiau planuota skelbti du atskirus konkursus: stadiono statybos rangovo ir operatoriaus, o dalis teritorijos būtų parduota aukcione daugiabučių statybai.
„Jie buvo sugalvoję, kad reikia aiškiai atskirti operavimą nuo vystymo, padaryti dvi atskiras dalis, du atskirus pirkimus, sugalvojo, kad reikia perduoti žemę savivaldybei (...), kad savivaldybė po to pardavusi aukcione sklypą vystytojams, galėtų turėti pinigų prisidėti prie jo išlaikymo, nes jie nebenori tų penkių milijonų, kurie buvo pradiniame variante, (skirti stadiono išlaikymui - BNS) per metus“, - kalbėjo premjero patarėja.
„Buvo toks noras, dabar jo nebus“, - pridūrė ji.
Tačiau A.Vaitkunskienė BNS tikino, kad į koncesijos konkurso sąlygas nebuvo įtraukti siūlymai, leidę gyvenamąją statybą šalia stadiono. Vis dėlto tokius ketinimus ji ir kiti Vilniaus savivaldybės vadovai yra viešai įvardiję savivaldybės tarybos posėdžiuose.
Vilniaus valdžia: permainos - dėl teisinių niuansų
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad sąlygas nuspręsta keisti atsiradus „rimtoms teisinėms rizikoms“. Anot jo, nagrinėjami visi galimi variantai, siekiant didesnės rangovų, operatorių ir kitų rinkos dalyvių konkurencijos.
„Iš tikrųjų diskusija dėl to - ar koncesija, ar viešos ir privačios partnerystės būdas - vyko visą laiką. Pagrindinis argumentas, dėl ko yra svarstoma, kad grįžtume prie viešosios ir privačios partnerystės, yra tai, kad koncesijos būdas yra su labai rimtom teisinėm rizikom - negalime garantuoti, kad tas būdas yra teisiškai pagrįstas. Tai yra pagrindinė tema ir pagrindinis argumentas“, - BNS kiek anksčiau sakė R.Šimašius.
Statybų pradžios tikisi 2017-ųjų pabaigoje
J.Juozaitienė sako, kad kol kas aiški tik preliminari statybų kaina - beveik 54 mln. eurų iš ES lėšų, tuo metu kiek prie stadiono ir kitų objektų išlaikymo prisidėtų valstybė, kiek savivaldybė, bus vertinama iš naujo.
Taip pat planuojama, kad vaikų darželis ir sporto muziejus bus įrengiami ne tribūninėse stadiono patalpose, o statomi šalia jo kaip atskiri objektai - išlaikyti visuomeninės paskirties pastatus planuojama, siekiant gauti ES paramą. J.Juozaitienė sakė, kad „Valiūnas Ellex“ siūlymu būtų atsisakyta valstybės įsipareigojimo visą sutarties laikotarpį kasmet finansuoti po 20 renginių - vietoje to būtų nustatyta konkreti suma, kiek valstybė mainais už leidžiamus organizuoti renginius prisideda prie stadiono išlaikymo.
Svarstoma, kad projekto korekcijos ir teisės aktų priėmimas Vyriausybėje bei Vilniaus taryboje užtruktų iki liepos pabaigos ar rugpjūčio vidurio, tuomet ketinama kviesti potencialius stadiono operatorius neįpareigojančioms deryboms.
„Labai liūdna, bet turbūt be 2017 metų galo, kad tai jau būtų projekto lygyje, ekskavatorių lygyje, kad bent žemės darbai būtų daromi, neišeis“, - BNS sakė J.Juozaitienė.
Galimybe tapti daugiafunkcinio komplekso operatoriumi domisi 7 užsienio bendrovės. J.Juozaitienės teigimu, tarp besidominčiųjų - vokiečių „Siemens“, prancūzų „Vinci Concessions“, lenkų „Budimex“ ir kiti Europos žinomi operatoriai bei koncernai.
Vilniaus savivaldybė nacionalinio stadiono koncesijos projektui, pagal kurį planuotos 79 mln. eurų investicijos, pritarė pernai lapkritį. Šių metų vasarį taryba iš esmės pritarė, kad projektas būtų įgyvendinamas koncesijos būdu. Pagal ligšiolinius planus, Vyriausybės investicijos neturėtų viršyti 53,39 mln. eurų. Valstybės partnerystė turėjo apimti 15 tūkst. stacionarių vietų stadiono ir iki 1,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto sporto muziejaus patalpų sukūrimą, jų valdymą ir priežiūrą.
Stadionas šalia Vilniaus „Akropolio" buvo pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai nutrūko dėl finansavimo trūkumo.
