O sutrikus ekonomiškiausio vaisto tiekimui ir vaistinėms neturint galimybių jo užsakyti, pacientams bus išduodamas kitas tos pačios veikliosios medžiagos ir dozuotės mažiausios kainos vaistas. Šie pokyčiai įsigalioja nuo liepos 2 dienos.
„Atsižvelgėme į partnerių siūlymus ir dvigubai – nuo 6 iki 12 mėnesių – prailginome pertrauką, po kurios pacientui vėl būtų išduodami ekonomiškiausi kompensuojamieji vaistai. Priminsiu, kad „pirmasis paskyrimas“ nėra taikomas nuolat vartojamiems vaistams, tad lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kuriems jau yra parinkti tinkami vaistai, ši tvarka neaktuali“, − sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Pirmojo paskyrimo“ sistema, įsigaliojusi nuo šių metų kovo 1 dienos, buvo įdiegta, remiantis kitų šalių patirtimi mažinant pacientų išlaidas vaistams, ir skirta skatinti generinių vaistų vartojimą, padidinti konkurenciją tarp vaistų gamintojų, kad jie konkuruotų vaisto kaina bei siektų tapti pigiausiu vaistu kainyne, įtrauktu tuo pačiu bendriniu pavadinimu. Tokia praktika taikoma Latvijoje jau nuo 2012 metų.
Visi tos pačios veikliosios medžiagos, to paties stiprumo ir farmacinės formos generiniai vaistai, tiek pigiausi, tiek daugiausiai kainuojantys, iš esmės yra vienodi, tokios pačios kokybės ir saugumo, o skiriasi tik pagalbinės medžiagos, pakuotė, tablečių spalva ar forma.
„Savo praktikoje pastebėjau, kad beveik visiems pacientams tinka pirmojo paskyrimo metu skirti ekonomiškiausi vaistai. Svarbiausia jų sudedamoji dalis – veiklioji medžiaga, o jos poveikis nepriklauso nuo vaisto kainos. Tikrai rekomenduoju pasitikėti gydytojais ir nevengti mažiausios kainos vaisto“, – sako Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė, šeimos gydytoja Giedrė Baršauskienė.
Generiniai vaistai gaminami, laikantis tų pačių kokybės standartų, kurie taikomi ir originalių vaistų gamybai. Todėl pacientai turėtų drąsiai rinktis pigesnius vaistinius preparatus, o ne permokėti nepagrįstai už lygiaverčius, tačiau brangesnius vaistinius preparatus. Suomijoje 90 proc. pacientų renkasi generinius vaistus. Ekonomiškiausių vaistų vartojimą skatina ir kitos Europos valstybės.
Jungtinėje Karalystėje vaistinių tinklas perka vieną pigiausią vaistą, kurį ir parduoda pacientams, o Vokietijoje, jei recepte nurodytas bendrinis pavadinimas, vaistinė turi išduoti vieną iš trijų pigiausių to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos vaistų. Portugalijoje, jei recepte nurodytas bendrinis pavadinimas, vaistinė turi išduoti pigiausią to paties bendrinio pavadinimo, stiprumo ir farmacinės formos vaistą.
Skandinavijos ir kitose šalyse vykdoma dar intensyvesnės konkurencijos skatinimo priemonės. Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje yra privaloma „generinė substitucija“, t. y. nepriklausomai kokiu (bendriniu ar konkrečiu) pavadinimu išrašytas vaistas, vaistinė turi išduoti generinį.
Europos Komisijos ataskaitoje apie konkurencijos teisę farmacijos sektoriuje taip pat akcentuojamas vaistininkų įpareigojimas išduoti pigiausią vaistą, kaip vienas iš būdų mažinti vaistų kainas ir didinti jų prieinamumą.
Liepos 2 dieną taip pat baigiasi pareinamasis laikotarpis, medikams ir vaistininkams suteiktas siekiant užtikrinti sklandų gydymo įstaigų bei vaistinių darbą išduodant kompensuojamuosius vaistus su „pirmojo paskyrimo“ žyma.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininko Gyčio Andrulionio teigimu, pagal naują teisinį reguliavimą VVKT skelbs pigiausių kompensuojamų vaistų, kurių tiekimas yra sutrikęs sąrašus. Jeigu vaistas bus šiame sąraše, pacientui bus išduodamas kitas iš eilės ekonomiškiausias vaistas. Šių nuostatų laikymąsi kontroliuos Valstybinė
