Šiandien nevyriausybinės organizacijos, skatino Seimo narius priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priėmimo, siekiant uždrausti vaikams taikyti fizines bausmes. Įstatymo pakeitimais taip pat būtų apibrėžiamas visų rūšių smurtas prieš vaiką: fizinis, psichologinis, seksualinis, nepriežiūra.
Ši neeilinė Seimo sesija buvo išprovokuota tragiškų Kėdainių įvykių.
Privaloma psichologo priežiūra
Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė susirinkusiems Seimo nariams pristatė Baudžiamojo proceso kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo atsirastų teisinis reglamentavimas, kad nepilnamečių apklausos turi būti vykdomos dalyvaujant psichologui ir vaiko teisių apsaugos specialistui, kuris prižiūrėtų apklauso vykdymą.
Anot Rasos Svetikaitės dabar pasitaikanti praktika yra, kai vaikai yra apklausiami tik dalyvaujant pareigūnams, o kartais net ir vaiką nuskriaudusiais asmenimis, taip ikiteisminiai tyrimai nutraukiami. O vaikų apklausos daromos pakartotinis, dar kartą juos traumuojant. „Teikiamos pataisos yra būtinos siekiant sumažinti baudžiamojo proceso poveikį vaikui ir efektyvų paklausų vykdymą, kuris turi lemiančią įtaką smurtautojo nuteisimui“, - susirinkusiems Seimo nariams sakė Rasa Svetikaitė. Tikimasi, kad projektas galėtų įsigalioti nu rugsėjo.
Prezidentūra nurodo, kad nesiliaujantys smurto prieš vaikus atvejai „atskleidžia šiurpią tikrovę“, jog nukentėję vaikai lieka neišklausyti, teisėsauga jų apklausas atlieka neprofesionaliai arba apsiriboja tik suaugusiųjų liudijimais, dėl nekokybiškų apklausų ikiteisminiai tyrimai neretai nutraukiami, o galimi smurtautojai išvengia pelnytos bausmės.
Anot Prezidentūros, nukentėjusių nepilnamečių skaičius kasmet didėja. Pernai jų buvo 2777, iš jų fizinį smurtą patyrė 1051 vaikas. Tačiau iš 1048 pradėtų tyrimų 489 nutraukti, teismui perduoti 346.
Kiek kainuos?
Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė paklausta apie šių pataisų kainą biudžetui sako, kad pinigai nėra dideli. „Tai nėra tokios didelės lėšos, kad kaip kad yra išleidžiama viešiems pirkimams. Apklausų kambariai jau yra įrengti. Psichologų parengtų universitetuose taip pat yra“, - teigia R. Svetikaitė.
Konservatorius Mykolas Majauskas paneigė faktą, kad psichologų užtenka. Jo manymu, reikia aiškiai reglamentuoti ir psichologų rengimo sąlygas. „Didžiausia problema yra specializacija, tie ekspertai turi specializuotis vaikų apklausose. Tai turime išspręsti prieš įgyvendinimą ir nuspręsti, ar turi būti sukurti etatai, ar sudarytas bendras sąrašas kaip teismo ekspertų“, - į Mykolo Majausko argumentą atsakė R. Svetikaitė.
Neužtenka psichologų
Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys socialdemokratas Julius Sabatauskas taip pat paneigė, kad psichologų užtenka. „Šiandien mes turime penkiuose apygardos teismuose turime po 1 psichologą. Policija turi 6, kurie skirti darbui su pareigūnais psichologine reabilitacija. De facto veikiančių psichologų mes neturime. Ir kurie dalyvauja apklausiant vaikus teismuose, jie yra visiškai neparuošti darbui su nepilnamečiais, tiek su nukentėjusiais, tiek su liudytojais, kaltinamaisiais, ar įtariamaisiais. Praktiškai tie psichologai, kurie dabar dirba, jie turi būti apmokyti specialiai. Ir ryškiai reikia daugiau lėšų“, - sakė Seimo narys
Šiam įstatymo projektui buvo pritarta vienbalsiai po pateikimo. Pritarta ir dėl ypatingos skubos – svarstyme padaryta pertrauka.
Kėdainių tragedijos išprovokuota įstatymų pataisa
Pernai lapkritį pradėjus pirmąjį ikiteisminį tyrimą dėl galimo smurto prieš mažametį Kėdainiuose jo patėvis apklaustas specialiuoju liudytoju, tačiau smurto nenustatyta, sako Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Darius Žukauskas.
„Patėvis ikiteisminiame tyrime apklaustas specialiuoju liudytoju“, – pirmadienį per Seimo Savižudybių prevencijos komisijos posėdį sakė vyriausiasis komisaras.
Jis tvirtino, kad gautas pranešimas apie galimą smurtą prieš vaiką tirtas rimtai.
Kita vertus, jis pripažino, kad pats nukentėjusysis – mažametis – nebuvo apklaustas dalyvaujant psichologui.
D.Žukauskas teigė, kad vos gavus pranešimą apie galimą smurtą ir nuvykus į darželį berniukas nepatvirtino, kad buvo mušamas namuose. Jis neva pasakojo, kad patėvis jam perka mašinėlių, jie gerai sutaria. Tuo metu jau į darželį ir buvo atvykusi motina.
Pareigūnas pabrėžė, kad kitų duomenų apie galimą smurtą šioje šeimoje nebuvo – anksčiau nebuvo pranešimų nei iš darželio, nei iš kaimynų, nei iš artimųjų.
„Nepavyko nustatyti, kad vaikas buvo mušamas“, – sakė D.Žukauskas.
Policijos tyrėjas su prokuroru po aštuonių dienų nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pasak vyriausiojo komisaro, jie rėmėsi ir specialisto išvada, kad berniuko sužalojimai galėjo būti padaryti vaikui nugriuvus ir atsitrenkus į buką daiktą.
Tuo metu Kėdainių darželio, kurį lankė dabar jau miręs vaikas, auklėtoja Ilona Rusilienė pasakojo, kad pernai lapkričio 23 dieną berniukas jai pasakė, jog jį mušė patėvis.
Pasak auklėtojos, atvestas į darželį keturmetis buvo liūdnas, o paskui pradėjo tyliai verkti. Verksmas truko ilgai, vaikas nesakė, kas nutiko, kol I.Rusilienė neaptiko gumbo vaiko galvoje.
„Jis pasakė vardą žmogaus, kuris jį mušė. Šitokioje situacijoje niekas nesumeluotų“, – teigė auklėtoja.
Po to auklėtoja apie galimą smurtą pranešė darželio direktorei, ši – policijai.
