Stebėtis, kad Sausio 13-ąją atsiranda laisvės kovotojus įžeidžiančių užrašų, labai nereikėtų. Kuo labiau tolstame nuo 1991-ųjų, tuo labiau pati Lietuvos nacionalinė televizija, vienas iš laisvės simbolių, kuriuos gynė iš visos Lietuvos suvažiavę žmonės, darosi panaši į „kasperviziją“.
Kas gi ta „kaspervizija“? 1991-ųjų sausio 13-ąją, TSRS kariškiams užgrobus Lietuvos radijo ir televizijos pastatus, netrukus pradėjo veikti okupantų ir kolaborantų radijas ir televizija, kuriai vadovauti buvo paskirtas LKP centro komiteto Politinio skyriaus konsultantas Edmundas Kasperavičius. Pagal jo pavardę Nepriklausoma Lietuva praminė okupantų televiziją.
Pagrindinis „kaspervizijos“ uždavinys buvo nustelbti pogrindžio sąlygomis veikusios Nepriklausomos Lietuvos televizijos programą ir skleisti okupacinio „nacionalinio gelbėjimo komiteto“ melą. Be to, „kaspervizija“ žiūrovus siekė patraukti ir linksminti užgrobtų muzikinių fondų įrašais. Žinoma, nepasiklausę, ar tų laidų autoriai ir atlikėjai sutinka būti transliuojami per „kasperviziją“.
Po nepavykusio pučo Maskvoje ir Rusijos demokratinių jėgų pergalės 1991-ųjų rugpjūtį „kaspervizija“ iš užgrobtų LRT pastatų išsikraustė, tačiau susidaro įspūdis, kad jos dvasios likučiai šiandien čia kažkur dar tebeklaidžioja. 17-ąsias Laisvės gynėjų metines, tragišką 1991-ųjų sausio 12–13 dienų virsmą, Lietuvos nacionalinė televizija pažymėjo pramoginiais koncertais ir rutininėmis kasdienėmis laidomis.
Kaip paaiškinti faktą, kai sausio 12-ąją, artėjant vidurnakčiui, Lietuvos televizija pradeda transliuoti seną ir ne kartą rodytą grupės „Studija“ 25-mečio koncertą? Juk tomis valandomis, prieš 17 metų, iš karinio Šiaurės miestelio link Karoliniškių ir Televizijos bokšto pajudėjo šarvuočiai, tankai ir sunkvežimis su smogiamąja KGB „Alfa“ grupe. Prasidėjo Televizijos bokšto gynėjų žudynės.
Kokie motyvai Lietuvos televizijos vadovus vertė būtent sausio 12-osios vakarą transliuoti pirmąjį „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos koncertą?
Nepakeitė savo laidų tematikos Algimantas Čekuolis, Henrikas Vaitiekūnas. Vienas pirmenybę teikė Antrojo pasaulinio karo generolui A. Vlasovui, kitas laidoje „Būna ir geriau...“ mėgavosi bizonų auginimu ir gardžia jų mėsa, surado ir piršosi vyro ieškančiai pagyvenusiai moteriškei, kuri laidos vedėjui ne tik dainavo, bet ir akordeonu grojo. H. Vaitiekūnas atsakė į savo laidos gerbėjo klausimą, ką daryti, kad židinio stiklas neaprūktų!
Sausio 13-osios tema buvo pasigirdusi antrajame Lietuvos televizijos kanale užkištoje „Sankirtų“ laidelėje. Vienas iš trijų pašnekovų, kuriuos kalbino Darius Kuolys, buvo Vilniaus licėjaus istorijos mokytojas. Deja, paaiškėjo, kad istorikas kalbėjo tuščiai: Vilniaus licėjuje Laisvės gynėjų diena nebuvo paminėta.
„Kaspervizija“ – tai būdas plauti smegenis, blokuoti teisingą ir esmingą informaciją. Man regis, po 17 metų panašiai elgiasi ir Lietuvos televizija?
Ar galite įsivaizduoti LRT generalinį direktorių Kęstutį Petrauskį, iškilmingai pasitinkantį ne kokį nors kviestinį Naujamečio koncerto svečią, o kėdainiečio Alvydo Kanapinsko dukterį Kristiną, kuri 1991-aisiais buvo devintos klasės mokinė? Kur ji šiandien, anuomet jautriai ir išmintingai kalbėjusi apie žuvusį savo tėvelį. Kaip ji gyvena, kaip sekasi? Ką šiandien pasakytų apie Lietuvą?
Kur Vytauto Vaitkaus ir Algimanto Kavoliuko sūnūs, kurių rauda 1991-ųjų sausį, išvydus karstuose paguldytus tėvus, žaibu apskriejo pasaulį? Kur Dariaus Gerbutavičiaus ir Igno Šimulionio, tuokart septyniolikamečių, bendramoksliai? Jie taip pat buvo septyniolikamečiai, degančiomis akimis pasakoję apie žuvusius savo draugus. Kas tie 60 deputatų, drauge su savanoriais pasilikę Aukščiausiosios Tarybos rūmuose 1991-ųjų sausio 13-osios naktį?
Kur šiandien automatais daužyti LRT pastatų gynėjai, šiurpios smurto ir laisvės dvikovos dalyviai? Suprantama, šiandien jie ne elitas, kuris nuolat sėdi televizijos laidose, ir naivu tikėtis, kad save gerbiantys laisvės gynėjai skubės į televiziją, kur iš tikrųjų jų niekas nelaukia, atsigerti arbatos.
O ir prie krašto apsaugos ministro atvežtos arbatos ir uždegto laužo nyku, tuščia. Nebedainuoja LRT vaikų choras, nebėra ir giedotojų. Kur Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio aktyvistai, buvę LTV vadovai? 1991-ųjų sausio 12-ąją jie skambino į centrinę Sąjūdžio būstinę ir maldavo, kad į Vilnių važiuojantys žmonės būtų nukreipti ginti LRT pastatų... Ir jie atvažiavo, jų buvo daug. Vienas iš jų, Alvydas Kanapinskas iš Kėdainių, žuvo ant radijo pastato laiptų.
Paskutiniaisiais metais LRT sublizgėjo nauja technika, naujomis erdviomis studijomis. Tačiau naujosios technologijos ir jų valdytojai dar menkai yra susiję su pilietine sąmone ir gerąja Lietuvos žmonių valia. Naujovės visa galia nėra panaudojamos laisvės, atsakomybės ir tiesos sklaidai.
Kazimieras Šiaulys yra partijos Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) Kultūros komiteto pirmininkas
