Pretenduojanti į prezidento postą Kazimira Prunskienė ketvirtadienį paskelbtą Liustracijos komisijos sprendimą prašyti teismą atnaujinti jos galimo bendradarbiavimo su sovietų saugumu bylą vadina susidorojimo būdu, „šmeižtu“ ir ketina teisme reikalauti už tai materialinės kompensacijos.
„Sieksiu ne tik išsigalvojimų ir įvairių tendencingų interpretacijų paneigimo, bet ir žalos, tame tarpe ir materialinės, atlyginimo, kurią patyriau nuolat būdama oponentų politinės propagandos taikinyje. Toks nesibaigiantis melo pylimas turi būti pagaliau sustabdytas. Kol vyksta tokie dalykai saugiai negali jaustis nė vienas Lietuvos pilietis. Todėl mano pasiryžimas duoti atkirtį yra ne tik mano pačios, bet ir visų nepagrįstai persekiojamų asmenų teisių gynimas“, - buvusi žemės ūkio ministrė cituojama ketvirtadienį išplatintame pranešime.
Liustracijos komisija ketvirtadienį paskelbė prašysianti teismo atnaujinti K. Prunskienės galimo bendradarbiavimo su sovietų saugumu bylą. Komisija taip pat nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad ši įvertintų Vilniaus apygardos teismo buvusio teisėjo dabar Seimo nario Konstanto Ramelio ir teisėjo Giedriaus Baziulio elgesį. Pasak komisijos pirmininko Algimanto Urmono, 300 proc. užtenka įrodymų teismui priimti sprendimą, kad K.Prunskienė bendradarbiavo su KGB.
„Vienareikšmiai tai yra politizuotas sprendimas, tai yra savotiškas dalyvavimas mano priešininkų rinkiminėje kampanijoje ir tai vyksta kiekvieną kartą, kai tik priartėja rinkimai, ta pačia nuvalkiota KGB korta imama mojuoti, o šį kartą jau turbūt tai peržengė bet kokias sveiko proto ribas. Tai yra gryni svaičiojimai, netelpantys į jokius rėmus, sukuriant naujas formules, naujas interpretacijas, surandant tai, ko nėra, interpretuojant dalykus nieko bendro neturinčius su bendradarbiavimo faktais (...) Tai yra susidorojimo būdas, nežinau, kiek jis veiksmingas, kiek žmonės sugeba ar nesugeba atpažinti šitą kompromato metodą“, - BNS ketvirtadienį dėstė K. Prunskienė.
„Komisija nori parodyti savo efektyvumą, tai rado būdą, ypač konservatorių laikais puolant K. Prunskienę. Kai manęs klausia, kaip aš laikausi, aš sakau, kaip K. Prunskienė prie Vytauto Landsbergio“, - ironizavo buvusi parlamentarė.
Ji BNS taip pat aiškino esanti rami ir sakė, kad pasiryžimas kovoti dėl prezidento posto nesumažėjo - kitą savaitę ji Vyriausiajai rinkimų komisijai ketina nešti 20 tūkst. jos kandidatavimą remiančių piliečių parašų. Juos daugiausia esą padeda rinkti Valstiečių liaudininkų sąjunga, kurios lyderė ji ilgą laiką buvo, tačiau prieš kelias savaites partijos suvažiavimo sprendimu nebuvo perrinkta partijos pirmininke.
„Aš rami, bet, žinoma, pasipiktinusi ir, sakyčiau, peržengiama ne tik padorumo, bet sveiko proto riba. Aš manau, kad jiems turėtų būti tikrai gėda pakelti akis tokias kvailystes darant“, - Liustracijos komisijai kritikos negailėjo buvusi žemės ūkio ministrė.
Išplatintame pranešime ji taip pat teigė įtarianti, kad Liustracijos komisijos sprendimui kreiptis į teismą dėl jos galimo bendradarbiavimo su KGB įtaką galėjo padaryti ne tik artėjantys prezidento rinkimai, bet ir tai, kad K. Prunskienė prieš keletą savaičių paprašė Vilniaus apygardos teismo paviešinti 2003 metų bylą, kurią išnagrinėjęs teismas paskelbė, jog nėra įrodymų dėl jos slapto bendradarbiavimo su KGB.
„Teismas tą bylą įslaptino tik dėl liudininkų saugumo (jiems ne kartą buvo grasinta, kai kurie nukentėjo fiziškai), o ne mano siekio kažką nuslėpti nuo visuomenės, kaip meluoja A. Urmonas. Paviešinus šią bylą paaiškėtų, jog nemažai šiandien gerbiamų asmenų bendradarbiavo su Kremliaus slaptosiomis tarnybomis net ir jau Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, o kai kurie ir akivaizdžiai kenkė jaunai valstybei. Štai kas labiausiai ir suneramino Liustracijos komisiją, nes paviešinus bylą, tai ir paaiškėtų“, - pranešime cituojama buvusi parlamentarė.
Vilniaus apygardos teismas, 2003 metų pavasarį išteisinęs K. Prunskienę, pakeitė 1992 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos sprendimą, kad ji sąmoningai bendradarbiavo su KGB.
Į prezidentus kandidatuojanti politikė kovo pradžioje išplatino viešą kreipimąsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama paviešinti jos bylą. Vilniaus apygardos teismas jį gavo kovo 12 dieną.
