Po nesėkmingo Lietuvos sportininkų pasirodymo Pasaulio lengvosios atletikos čempionate Osakoje (Japonija) vėl įsisiūbavo diskusija dėl Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono ateities. Ši arena yra pagrindinė lengvaatlečių treniruočių ir varžybų vieta.
Miesto valdžia kol kas nesiryžta senojo stadiono atiduoti futbolininkams, tačiau negali jo ir sutvarkyti – tam neturi pinigų.
Našta, ką daryti su S.Dariaus ir S.Girėno stadionu, užkrauta Kauno valdžiai, kuri jau keletą metų atakuojama privataus futbolo-beisbolo klubo (FBK) „Kaunas“ pasiūlymais gelbėti gėdą Lietuvai darantį stadioną. Kai lyja, netgi VIP tribūnoje sėdintiems garbingiems svečiams už apykaklių varva vanduo.
Kauno valdžia baiminasi, kad futbolininkai rūpinsis tik savo interesais, o lengvaatlečiai bus išstumti iš geriausio šalies stadiono.
Siūlosi suremontuoti areną
FBK „Kaunas“ jau ne kartą buvo pareiškęs ketinimus perimti S.Dariaus ir S.Girėno sporto centrą. Šią vasarą savivaldybė gavo klubo raštą, kuriame prašoma panaudos pagrindais perduoti pagrindinį miesto stadioną. FBK „Kaunas“ pateikė „Ūkio banko“ garantiją, kad per trejus metus į stadioną būtų investuoti 77 milijonai litų.
Klubas vakar išplatino pranešimą, kad pritaria Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje išsakytoms nuostatoms, kad stadionui turi būti suteiktas nacionalinis statusas, o jis pats turi tarnauti miesto ir miestiečių interesams.
Kitą savaitę FBK „Kaunas“ Kauno miesto savivaldybėje planuoja surengti savo projekto pristatymą, į kurį kviečiamos visos suinteresuotos pusės.
Klubas ketina ne tik atnaujinti esamas, bet ir įrengti naujas tribūnas. Sėdimų vietų padaugėtų iki 14 tūkstančių. Būtų įrengtas naujas apšvietimas, švieslentės, spaudos centras, tualetai, patalpos sportininkams, teisėjams, medikams. Taip pat būtų atliekamas lengvosios atletikos sektoriaus objektų kapitalinis remontas, todėl lengvaatlečiai taip pat turėtų geresnes sąlygas.
Ketinama statyti požeminį dviejų aukštų 740 vietų garažą. Tai planuojama padaryti per trejus metus nuo statybos leidimo gavimo. Panaudos sutarties laikotarpiu FBK ,,Kaunas” prižiūrėtų stadioną, dengtų eksploatacines išlaidas ir rūpintųsi, kad čia vyktų šalies ir tarptautiniai renginiai.
Tačiau kai kurie miesto valdžios atstovai nerimauja, kad privatus klubas šalia stadiono pastatys ne tik viešbutį, automobilių stovėjimo aikštelę, bet ir gyvenamuosius namus.
„Mums nereikia žemės sklypo namams statyti. Norime sutvarkyti stadioną“, - „Kauno dienai“ yra sakęs FBK „Kaunas“ prezidentas Gintaras Ugianskis. Jį stebina, kad Kauno valdžia atsisako siūlomų investicijų.
Meras linkęs abejoti
„Galbūt šį kartą Japonijoje mūsiškiams nepasisekė. Savivaldybė negali sportininkams garantuoti sėkmės, bet darome viską, kad lengvaatlečiai turėtų sąlygas treniruotis“, - sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Meras teigia, kad miestas nėra nusistatęs prieš FBK „Kaunas“, tačiau jam kelia abejonių pažadai investuoti milijonus litų. Jis priminė, kad klubas žadėjo Kareivinių gatvėje įrengti stadioną, pastatyti tribūnas, tačiau tai nebuvo padaryta.
Mero manymu, reikėtų galvoti apie naujo stadiono statybą, o ne stengtis perimti pagrindinę bazę. „Jau nusprendėme, kad iki 2009 metų miestas stadioną išlaikys savo rankose. Be to, lengvaatlečiai yra pakankamai nusipelnę, kad šiame stadione vyktų aukščiausio lygio varžybos, atvyktų garsūs sportininkai“, - sakė A.Kupčinskas.
Parlamentaras perspėja
Į diskusijas dėl stadiono ateities įsitraukė ir Seimo narys Kazys Starkevičius. Vakar jis paragino Kauno vadovus susirūpinti stadiono ateitimi, numatant konkrečias jo perspektyvas ir kelius svarbaus sporto objekto atnaujinimui.
„Akivaizdu, kad šiuo metu stadiono ateitis darosi miglota, nes nacionalinio objekto statusą Vyriausybė jau suteikė Vilniaus stadionui, o negavus tokio statuso pritraukti Europos fondų lėšas į Kauną būtų sunku“, - teigė parlamentaras.
„Mano žiniomis, dėl S.Dariaus ir S.Girėno stadiono reikia periodiškai įtikinėti tarptautinę lengvosios atletikos federaciją, kad arena tinkama šios sporto šakos varžyboms, bet ką darysime tą dieną, kai federacija pirštu parodys į Vilnių?“ – klausė K.Starkevičius.
Vyriausybė lėšų neskiria
Miestas iškovojo teisę 2009 m. liepą surengti Europos lengvosios atletikos čempionatą (iki 23 m.). Kauno miesto savivaldybės administracija siūlo įtraukti S.Gariaus ir S.Girėno sporto centro centrinio stadiono tribūnų kapitalinio remonto investicijų projektą į Valstybės investicijų 2008-2010 metų programą. Gautos lėšos butų panaudotos stadiono centrinių tribūnų kapitaliniam remontui, infrastruktūros, užtikrinančios žiūrovų saugumą, įrengimui.
Šiuo metu jau yra parengtas stadiono tribūnų kapitalinio remonto darbų techninis projektas ir atlikti projektavimo darbai. Stadionui rekonstruoti tikimasi gauti 9 mln. litų.
Meras stebisi, kodėl Vyriausybė ir Kūno kultūros ir sporto departamentas neranda 9 mln. litų stadionų tribūnų remontui. „Stebina departamento vadovo Algirdo Raslano nesportiškas požiūris. Jis stebisi, kodėl miestas neatiduoda stadiono į privačias rankas, užuot prašęs pinigų“, - teigė A.Kupčinskas.
Bus statomas Vilniuje
FBK „Kaunas“ teigia, kad už 9 mln. litų stadionas nebūtų iš esmės atnaujintas, todėl ateityje nuolat reikalautų palaikomojo remonto ir investicijų iš mokesčių mokėtojų kišenės. Primenama, kad Vilniuje, Šeškinėje, statomam futbolo ir lengvosios atletikos stadionui Vyriausybė jau suteikė nacionalinės svarbos objekto statusą ir skyrė 200 mln. litų, todėl Kauno projektas artimiausioje ateityje neturėtų tikėtis stambių investicijų.
„Vilniuje artimiausiu metu prasidės Nacionalinio lengvosios atletikos ir futbolo stadiono statybos, todėl iškyla grėsmė, kad iš esmės nerekonstravus S.Dariaus ir S.Girėno stadiono jame po 2009 metų tevyks vietinės reikšmės renginiai“, - perspėjo FBK „Kaunas“ vadovai.
