Kaip tarė, taip padarė. Kauno valdantieji daugiau kaip 3 hektarų komercinės paskirties sklypą Ąžuolyne nusprendė perimti visuomenės poreikiams. Jame ketina įrengti milžinišką automobilių stovėjimo aikštelę – iki 2000 tūkstančių vietų. Esą jos reikia ir galvojant apie tūkstančius žiūrovų, sugužėsiančius į renginius Dariaus ir Girėno stadione bei Sporto halėje. Yra ir daugiau planų.
„Tas parkavimas galėtų tarnaut ne tik Dariaus ir Girėno stadionui, bet ir parkui, ir zoologijos sodo lankytojams. Gal tai galėtų „park and drive“ stiliaus aikštelė, kur galėtų iš priemiesčio atvykę žmonės, kad nereiktų centre parkuoti automobilio, paliktų ir viešuoju transportu pasiektų miesto centrą“, – sako Transporto skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Sužinoję valdžios užmojus gyventojai piktinasi, kad bus naikinami želdiniai, o hektarai asfalto sudarkys unikalią erdvę.
„Norisi, kad jeigu perimamas sklypas visuomenės poreikiams, kad jis būtų prijungtas prie ąžuolyno teritorijos ir atkurta vientisa žalioji parko erdvė, o ne užliejama betonu“, – teigia asociacijos „Žaliasis Ąžuolynas“ vadovė Laura Ramanauskaitė-Stašiauskienė.
O štai valdžia ginasi – sako neišpjaus nė vieno vertingo želdinio, o ir dangą klos draugišką aplinkai.
„Ten nebus išasfaltuota, padengta kieta danga, gal bus etapais daromas, bet urbanistai pasakys, bus Žalia parkavimo aikštelė“, – tikina Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
O štai M. Matusevičius sako, kad bus saugoma Ąžuolyno aplinka.
„Bus išsaugomi visi medžiai, ta teritorija bus pritaikoma ne tik automobiliams, gal tai galėtų būti ir vaikų žaidimų aikštelės, gal kokios smulkios infrastruktūros vietos, kur galima dviratį išsinuomoti“, – aiškina jis.
Ąžuolyne vaikštinėjantys kauniečiai aikštelės nenori – neva švarų orą terš išmetamosios dujos. Žmonės įtaria, kad gali išdygti ir nepageidaujami statiniai, o valdžia tokius įtarimus neigia:
„Bus grįžtama į tarybą su pasiūlymais ir atsiklausiama, ir tada tęsiami darbai. O kotedžai jokiu būdu negalės atsirasti. Gali atsirasti tik integruota aikštelė“, – gyventojus ramina M. Matusevičius.
Medžių pjovėjams profesionalams, arboristams, mintis taip pat nepatinka – tūkstančių mašinų vibracija, tarša ir skatinami masiniai žmonių srautai kenks šimtamečiams ąžuolams, nyks ir medžiai, ir juose gyvenantys paukščiai bei vabalai.
„Žiūrint tendencijas, kaip miestas vystysis, tai tikėtina per 50 metų 50 proc. ąžuolyno žavesio prarasime, sunyks, suskurs ir pradės nykti ąžuolai“, – aiškina arboristas Algis Davenis.
Architektė Eglė Januškienė netgi parengė peticiją, per dieną ją pasirašė virš 2000 žmonių. Viliasi, kad valdžia susiprotės ir aikštelės neįrenginės.
„Manau, kad tai visiškai netinkamas sprendimas, žalojantis gamtą ir aplinkinių gyventojų sveikatą“, – sako ji.
Valdžios ketinimai šokiravo ir šioje zonoje jau kelis dešimtmečius veikiančios šunų dresavimo mokyklos atstovus.
„Tai yra naujiena, aš nežinau, ką darysim, man sunkiai įtikėtina, kad galėtų būti parkavimo aikštelė, gal kažkokioms kitom reikmėm naudojamas plotas“, – kalba šunų dresūros mokyklos „Nasrai“ steigėja Erna Valčiukienė.
Tarybos opozicija bandė prieštarauti tokiems užmojams, tačiau liko neišgirsta.
„Tai yra unikalus ąžuolynas, kurį turime vos ne vienintelį Europoje, tai jį reikia tausoti saugoti, ir jį naudoti rekreaciniams tikslams, o ne parkavimui miesto centre“, – sako opozicijos atstovė Edita Gudišauskienė.
Tūkstantmečius skaičiuojantis Ąžuolynas – ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija, čia vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje saugomo vabalo – niūriaspalvio auksavabalio buveinė, taip pat gyvena apie trisdešimt nykstančių paukščių rūšių. Skaičiuojama, kad čia ošia per 800 ąžuolų.
