2012 metais dėl šios bylos teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl genocido apibrėžimo išaiškinimo. Bylos nagrinėjimas tęsiamas po to, kai KT išaiškino, kad sovietų nusikaltimai tam tikromis sąlygomis gali būti prilyginami genocidui.
Šioje byloje kaltinami Ilja Vorobjov ir Jadvyga Kuprėnienė. Pastarosios byla anksčiau buvo išskirta, nes kaltinamoji dėl ligos neatvykdavo į teismo posėdžius.
Kreipiantis į KT bylos vėl sujungtos, todėl šaukimas į šį posėdį moteriai įteiktas, tačiau ji posėdžių salėje nepasirodė, advokatas pristatė pažymą dėl jos sveikatos būklės. Dėl sveikatos problemų neatvyko ir I.Vorobjovo advokatas.
Posėdyje buvo nagrinėjamas klausimas dėl J.Kuprėnienės galimybių dalyvauti posėdžiuose. Prokurorė Auksė Lipkevičienė teigė, kad nors kaltinamosios būklė apibūdinama kaip nuosekliai blogėjanti – ji pati nevaikšto bei sunkiai serga, nurodoma, kad J.Kuprėnienė lankosi pas gydytojus, ji pati pasirašė ir gautą šaukimą. Todėl, prokurorės nuomone, į kitą teismo posėdį galima būtų ją atvesdinti.
Dėl to su prokurore nesutiko nukentėjusioji A.Ramanausko dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir jos gynėjas – jų nuomone, bylą vėl reikėtų išskirti ir galų gale pradėti nagrinėjimą iš esmės.
Teisėjų kolegija sprendimą skelbs vėliau pirmadienį, kitas teismo posėdis numatytas rugsėjo 10 dieną.
I.Vorobjovas ir J.Kuprėnienė kaltinami tuo, kad sovietų okupacijos metais padėjo sovietų specialiajai tarnybai KGB parengti tuo metu nuo jų besislapsčiusių A.Ramanausko ir jo žmonos Birutės Mažeikaitės suėmimo planą.
Po suėmimo A.Ramanauskas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje. Maždaug metus brutaliai fiziškai ir psichologiškai kankintas Lietuvos laisvės kovotojas 1957 metų rugsėjo 24-25 dienomis Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 dieną Vilniuje.
Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.
Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.
KT išaiškino, kad Sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.
Už sovietmečiu vykdytas žudynes socialiniu ar politiniu pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių tautos išlikimui, negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai privalo įvertinti, ar tai nebuvo kiti nusikaltimai žmoniškumui, teigiama KT išaiškinime.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
