Dėl pastaraisiais metais sumažėjusio finansavimo mokykloms, darželiams, išaugo skolos už šildymą, elektrą, todėl švietimo įstaigose ieškoma įvairiausių būdų, kaip sutaupyti lėšas.
Rugsėjo 1 d. Kauno savivaldybės skola "Kauno energijai" už mokymo bei ugdymo įstaigų patalpų šildymą siekė beveik 13 mln. litų. Dar 4 mln. litų skola yra likusi nuo praėjusių metų.
Išklausę trečiadienį miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento direktoriaus Edmundo Balasevičiaus informaciją apie energetinių išteklių vadybą mokyklose bei darželiuose, nė vienas tarybos kolegijos narys nepaneigė nuostatos, jog sunkmečiu būtina tuos išteklius taupyti, tačiau visi sutartinai nesutiko, kad tai būtų daroma mažųjų kauniečių sveikatos sąskaita.
Administracijos direktorius yra patvirtinęs Savivaldybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą, juo remiantis yra atliekama elektros ir šilumos energijos bei vandens naudojimo švietimo įstaigose analizė. Per pirmąjį 2009 metų pusmetį Kauno švietimo įstaigose buvo 10 proc. mažiau sunaudota vandens ir šilumos energijos, palyginus su 2008 metų pirmuoju pusmečiu. Elektros energijos sunaudojama tiek pat.
"Energijos išteklių sunaudojama mažiau dėl mokyklų renovacijų programos. Be to, daugiau kaip 70 proc. Kauno darželių jau yra pakeisti visi langai. Bet visas ugdymo įstaigų renovavimo procesas tikrai dar neužbaigtas", - kalbėjo Švietimo ir kultūros departamento direktorius Edmundas Balasevičius.
Finansiniai įsiskolinimai išaugo, departamento direktoriaus aiškinimu, nes šildymo išlaidoms padengti šiemet planuota gauti 18 mln. litų, o buvo gauta tik 7 mln. litų.
"Apšildyti visas miesto švietimo įstaigas per mėnesį kainuoja daugiau nei 2 mln. litų. Kuomet skiriama tik pusė reikalingų lėšų, skolos greitai auga", - sakė departamento direktorius.
Švietimo ir kultūros departamentas nuolat siūlo įvairiausius variantus, kaip būtų galima sutaupyti daugiau lėšų. Yra galvojama apie šiluminių mazgų renovaciją ugdymo įstaigose, kas atsipirktų per trejus metus. Dar, E. Balasevičiaus manymu, svarstytinas moksleivių atostogų laiko pakeitimas. Galima savaite kita ilginti atostogas šaltuoju metų laiku, o kai šilta, namie praleistą laiką kompensuoti pamokomis mokykloje. Vertėtų pagalvoti ir apie kai kurių mokyklų sujungimą, nes ne visur racionaliai išnaudojami turimi plotai.
Mero Andriaus Kupčinsko įsitikinimu, mokyklų vadovai turėtų būti skatinami taupyti lėšas ir kuo racionaliau naudoti energijos išteklius.
"Jeigu direktoriai į taupymą žiūrės pozityviai, viskas bus daroma sklandžiau. Žinoma, visos reikalaujamos normos turi būti išlaikomos, kad jokios žalos nepatirtų vaikai", - teigė meras.
Jo pavaduotojas Rimantas Mikaitis pažymėjo, kad pernelyg skatinami "prisukti šildymą" mokyklų ar darželių vadovai gali paprasčiausiai "perlenkti lazdą", todėl kentės vaikai. "Jei savaitgaliu mokykloje išjungiamas šildymas, tai pirmadienį, kol jis "atgyja", visą dieną vaikai mokykloje šąla", - sakė vicemeras.
Kolegijos narys Kęstutis Kriščiūnas siūlė dažniau kontroliuoti, ar laikomasi higienos normų apšviečiant klases ar kitas vaikams skirtas patalpas, nes neretai per didelis taupymas tik padidina mažųjų pacientų eiles prie akių gydytojų kabinetų. Departamento direktoriaus E. Balasevičiaus patikinimu, "apšvietimo situacija gal ir ne visur ideali, bet higienos reikalavimus ji tenkina".
Mero patarėjos Editos Gudišauskienės nuomone, verčiau rimtai pasvarstyti ne tik apie mokyklų, bet ir apie kultūros įstaigų galimą sujungimą, nes čia rezervų taupyti - kur kas daugiau, nei jų būtų iš dalies išjungiant ne visada efektyviai naudojamų patalpų šildymą ar apšvietimą.
