Kauno miesto savivaldybėje ketvirtadienį dar kartą diskutuota apie atliekų tvarkymą: ar tikslinga Kaune pastatyti atliekų deginimo įmonę, ar ir toliau apsieiti be jos.
Panašios diskusijos tęsiasi ne vienerius metus. Be to, „Kauno energijos“ bendrovės užsakymu Kauno technologijos universiteto mokslininkai parengė ir galimybių studiją, tačiau, kada mieste atliekų deginimo įmonė galėtų atsirasti ir kas imtųsi ją statyti, kieno lėšomis, konkrečių atsakymų dar nėra.
Susitikime savivaldybėje ketvirtadienį nuspręsta sudaryti darbo grupę iš savivaldybės, UAB „Kauno švara“ ir Kauno regioninio atliekų tvarkymo centro atstovų, kurie klausimą dėl būsimo atliekų tvarkymo sistemos spręstų iš esmės.
Iki 2013 metų šalyje planuojama ES fondų lėšomis finansuoti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros sukūrimą ir atliekų naudojimo energijai gauti įrenginių statybą. Šioms veiklos sritims numatyta skirti 450 mln. litų ES Sanglaudos fondo lėšų.
Diskusijoje, kurioje dalyvavo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Miesto ūkio ir energetikos komiteto pirmininkas Gediminas Žukauskas, Privatizavimo komisijos pirmininkas Jonas Koryzna, savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas, bendrovės „Kauno švara“ ir Kauno regiono atliekų tvarkymo centro atstovai, pažymėta, kad būtina kuo skubiau apsispręsti, kokią atliekų tvarkymo technologiją ateityje naudos Kaunas. Ar miestui labiau priimtinas jų deginimas, ar mechaninis biologinis apdorojimas, kaip geriau tvarkyti maisto atliekas ir panašiai. Apsisprendus reikėtų kreiptis į Vyriausybę dėl finansavimo bei laikantis teisės aktų pradėti visus būtinus projekto įgyvendinimui veiksmus.
„Teko lankytis ne vienoje atliekų tvarkymo stotyje užsienyje. Domėjausi ir atliekų deginimo praktika“, - kalbėjo miesto meras A. Kupčinskas, diskusijos dalyviams dar priminęs, kad nuo 2015 metų Lapių sąvartynas, kuriame kaupiamos Kauno miesto atliekos, bus uždarytas. Todėl, pasak jo, visus klausimus, susijusius su atliekų tvarkymo sistema mieste, reikia spręsti kuo skubiau.
