Ką tik pasibaigusiame „Kauno energijos“ akcininkų susirinkime, sušauktame didžiausios akcininkės bei šios bendrovės steigėjos - Kauno miesto savivaldybės iniciatyva, savivaldybė nepritarė „Kauno energijos“ valdybos ir stebėtojų tarybos priimtiems sprendimams. Todėl klausimas dėl Kauno termofikacijos elektrinę valdančio Rusijos "Gazprom" norų ją parduoti privatininkui iš Lietuvos, atsikratant ir miestui beveik prieš dešimtmetį duotų įsipareigojimų, lieka neišspręstas.
Kaip tuoj po šio posėdžio naujienų agentūrai „Elta“ aiškino penktadienį susitrumpinęs savo komandiruotę Norvegijoje ir vos spėjęs atvykti į "Kauno energiją" Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, miesto savivaldybė valdo daugiau nei 93 proc. "Kauno energijos" akcijų. Pagal įstatymus, didysis akcininkas, ne tik valdyba ar stebėtojų taryba, turi tarti žodį opiu visam miesto šilumos ūkiui klausimu. Būtent toks klausimas yra ir "Gazprom" įsipareigojimai, kurių jis nori atsikratyti.
Parduodant elektrinės akcijas, "Gazprom", kaip sutarta dar 2004- aisiais, privalu gauti "Kauno energijos" pritarimą. Todėl miesto taryba dar liepą priėmė protokolinį pavedimą, kuriuo savivaldybės administracijos direktoriui buvo pavesta sušaukti neeilinį AB "Kauno energija" akcininkų susirinkimą, kad šis priimtų tolesnius sprendimus dėl KTE akcijų pardavimo.
"Tačiau "Kauno energija" bendrovės valdyba, nepaisydama miesto tarybos nuomonės, nelaukusi akcininkų susirinkimo, skubotai priėmė sprendimą pritarti visų "Gazprom" priklausančių KTE akcijų pardavimui "Clement Power Venture Inc". Galima teigti, nuolaidžiaudama akcijų pirkėjui.
Numatyta netgi atsisakyti laidavimo sutarties, pagal kurią "Gazprom", neįvykdęs įsipareigojimų Kaunui, turėtų sumokėti per šimtą milijonų litų. Manau, taip buvo pažeistas viešas interesas. Todėl dabar kyla labai daug abejonių pačios "Kauno energijos" valdybos veikla", - sakė Eltai A. Kupčinskas.
Į Eltos klausimą, ar negalėjo kai kurie valdybai ar "Kauno energijos" stebėtojų tarybai priklausantys politikai ar kiti visuomenės atstovai sulaukti materialaus paskatinimo už vienokius ar kitokius sprendimus, Kauno meras pasakė, jog jam pačiam buvo siūlytos nemažos sumos, kad "keistų savo nuomonę". Bet atsisakęs tų galimų "premijinių", meras laikosi tos pačios nuostatos.
"Nuostata aiški: derėtis su tuo pačiu "Gazprom" bei suinteresuotu iš jo perimti elektrinės akcijas Lietuvos verslininku, nenutraukiant laidavimo sutarties. Dėl palankių sąlygų, investicijų ir šilumos kainų mažinimo. Taip, mes irgi norim liberalizuoti rinką, kurti sąlygas konkurencijai, be kurios šilumos kaina nemažės", - sakė A. Kupčinskas.
Esminis dalykas, pasak Kauno mero, dėl ko reikėtų išsiderėti, tai - monopolijos panaikinimas. "Tai būtų kvietimas verslui ateiti ir investuoti Kaune. Mes nekvestionuojame jokių investicijų - ar tai būtų ponas Rimandas Stonys su "Clement Power Venture Inc". su KTE, ar tai būtų bet kuri kita kompanija.
Monopolijos voratinklio sutraukymas yra esminis dalykas, ko reikia mūsų energetiniam ūkiui.
Ateinančią savaitę svarstysim, kokių teisinių priemonių imtis atsidūrus tokioje situacijoje, kai Kauno tarybos patvirtinta "Kauno energijos" valdyba elgiasi tarsi norėdama kuo greičiau prarasti ne tik pačių politikų, bet ir visų kauniečių pasitikėjimą", - sakė A. Kupčinskas.
