Parlamentarai siūlo panaikinti draudimą užtvenkti Nemuną, tačiau aplinkosaugininkai įspėja apie tokio sumanymo grėsmę gamtai.
Seimo nariai Julius Veselka ir Henrikas Žukauskas parlamento sekretoriate yra užregistravę įstatymo projektus, kuriais siūlo keisti Vandens įstatymą, draudžiantį statyti užtvankas Nemuno upėje bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse.
Aiškinamajame rašte sakoma, kad šis įstatymas ir Vyriausybės nutarimas dėl ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašo tampa didele kliūtimi realizuojant ekonominės ir rekreacinės reikšmės projektus, visų pirma - vandens transportui, hidrotechnikai ir panašiai.
H.Žukauskas motyvuoja, kad, antai Kauno miestas nori atgaivinti laivybą Nemuno upėje, sutvarkyti jos krantus, prieplaukas, tačiau šiam tikslui pasiekti būtina pakelti vandens lygį.
Tačiau tokiomis iniciatyvomis pasibaisėjo aplinkosaugininkai, kurie teigia, kad įstatymo pakeitimo projektas orientuotas tik į ekonominius aspektus, bet visiškai neįvertinama žala gamtai, kuri bus didelė.
"Tokia iniciatyva labai nepasverta, nes gali neigiamai atsiliepti aplinkai. Mes esame labai nustebę tokiais drastiškais pasiūlymais ir jiems nepritariame. Su gamtosauga ir ekologija tai nieko bendro neturi", - BNS sakė Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos vadovas Vytautas Kesminas.
Pasak jo, ėmus statyti užtvankas Nemuno upėje, būtų sugriauta visa Lietuvos gamtosaugos strategija, mat Nemuno upynas, į kurį suteka kitos upės, yra šerdinė upė, ekologinis koridorius, kuriuo žuvys ir kiti vandens gyvūnai migruoja ir plinta.
"Nemuno intakai yra ichtiologiniai draustiniai, tos upės papuola į saugomų teritorijų sąrašus. Nemune yra daug saugomų žuvų rūšių, mes negalime bloginti sąlygų. Mes turime saugoti tas rūšis, nes tos rūšys papuola į atitinkamus sąrašus, jas saugo visa Europa ir mes turime saugoti", - dėstė aplinkosaugininkas.
Pasak jo, užtvenkus upę, pakiltų vandens temperatūra, imtų veistis tam tikros bakterijos, dumbliai, kas neigiamai atsilieptų faunai, taip pat nesumažėtų ir krantų plovimas.
Didžiausia Lietuvos upė Nemunas yra užtvenktas tik ties Kaunu, kur 1960 metais buvo pastatyta hidroelektinė.
Pasak V.Kesmino, hidroelektrinės pastatymas labai neigiamai atsiliepė žuvų faunai - išnyko daug žuvų, buvo prarastos lašišų, žiobrių ir šlakių nerštavietės Nemuno aukštupyje.
Tuo tarpu parlamentaras Henrikas Žukauskas BNS teigė nematantis pavojaus aplinkai, nes jis tikina siūlantis statyti ne užtvankas, o patvankas.
"Ten eina kalba ne apie užtvanką, bet apie patvanką - statomi specialūs barjerai, žuvys gali peršokti, dėl žuvų nėra problemų, bet tos patvankos leidžia tam tikrose vietose sukaupti vandenį, sutvarkyti krantines", - kalbėjo parlamentaras.
Jis argumentuoja, kad patvanka neturi jokios įtakos žuvivaisai, nes užtvanka - tai virš vandens iškilęs įrenginys, o patvanka yra vandenyje.
H.Žukauskas mano, kad įstatymo pakeitimo projektas bus įtrauktas į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę.
