Kaip ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), direktorius kaltinamas ir klastojęs dokumentus ir savo įmonėje fiktyviai įdarbinęs nusikalstamai gaujai priklausančius asmenis. Pastariesiems tariamai išmokėta beveik 8,2 tūkst. eurų darbo užmokesčio, nors iš tiesų, kaip įtariama, direktorius šių pinigų neišmokėjo ir pasisavino.
Vadovui pateikti kaltinimai ir dėl neteisėtai įgyto turto legalizavimo, nes direktorius beveik 19 tūkst. eurų, kurie priklausė vienam iš gaujos narių ir buvo gauti padarius įvairias nusikalstamas veikas Lietuvoje ir užsienio šalyse, panaudojo savo valdomos įmonės plėtrai, taip nuslėpdamas pinigų neteisėtą kilmę.
Be to, direktorius teisme turės atsakyti ir dėl galimo sukčiavimo. Įtariama, kad iš anksto susitaręs su organizuotos grupuotės nariais ir veikdamas kartu su jais, direktorius ir kiti asmenys siekė iš dviejų draudimo bendrovių gauti pinigines išmokas. Kaltinamojo bendrovei priklausančiu automobiliu, iš anksto susitarus, buvo tyčia rėžtasi į kito gaujos nario vairuojamą automobilį ir taip neteisėtai įgyta beveik 8,3 tūkst. eurų.
Skaičiuojama, kad iš viso kaltinamasis galimai nesumokėjo beveik 32 tūkst. eurų PVM, per 19 tūkst. eurų pelno mokesčio, galimai pasisavino ir iššvaistė beveik 187 tūkst. eurų įmonės lėšų.
Kaip skelbia FNTT, šioje byloje trys fiziniai ir vienas juridinis asmuo sulaukė kaltinimų dėl 16 nusikalstamų veikų – galimo sukčiavimo stambiu mastu, lėšų pasisavinimo, apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo, didelės vertės svetimo turto iššvaistymo, mokesčių vengimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, dokumentų klastojimo bei nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas. Skaičiuojama, kad galėjo būti iššvaistyta įmonės lėšų ir nesumokėta mokesčių valstybei bendra suma gali siekti 238 tūkst. eurų.
Įtariama, kad įmonės vadovas taip pat galėjo vengti mokėti privalomus mokesčius valstybei ir, susitaręs su kitos įmonės vadovu, kaip įtariama, imitavo tarpusavio įmonių sandorius. Tokių, kaip įtariama, fiktyvių sandorių galėjo būti daugiau nei 44 , o jų bendra vertė tariamai siekė per 125 tūkst. eurų. Už fiktyvias prekes ir paslaugas, siekiant pasisavinti bendrovės turtą, neva atsiskaityta grynaisiais pinigais, tuo pačiu išvengta per 21 tūkst. eurų privalomo sumokėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o įmonės vadovas įmonei priklausančius pinigus galėjo pasisavinti.
Skaičiuojama, kad iš viso kaltinamasis galimai nesumokėjo beveik 32 tūkst. eurų PVM, per 19 tūkst. eurų pelno mokesčio, galimai pasisavino ir iššvaistė beveik 187 tūkst. eurų įmonės lėšų.
Kaltinimai bendradarbiavusios įmonės direktoriui taip pat pateikti dėl apgaulingos bendrovės finansinės apskaitos tvarkymo ir pagalbos pasisavinant svetimą turtą, taip pat dar vienam asmeniui – dėl sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje imituojant eismo įvykį. Kaltinimai pateikti ir schemose naudotai bendrovei – dėl apgaulingai tvarkytos finansinės apskaitos, dėl sukčiavimo panaikinant didelės vertės turtinę prievolę, dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo, dėl sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje, dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.
Prokuroro nutarimu ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribota nuosavybės teisė į beveik 400 tūkst. eurų vertės kaltinamai bendrovei priklausantį turtą.
Teismas už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki ketverių metų. Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Už labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą Baudžiamajame kodekse numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai, tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūra.
