„Laiptų“ galerijoje penktadienio pavakare tradicinio „Literatūrinio žiemkelio pavasario aidų“ vakare „Diagnozė: bibliofilija pristatytas Vidmanto Staniulio knygynas Kaune ir knygyno draugai: poetas Gintaras Patackas ir istorikas Zenonas Vasiliauskas, šiauliečiams paliko kontroversišką įspūdį.
Visus nudžiugino tiek iš Kauno atvežtos vertingos knygos, tiek išsamūs Vidmanto Staniulio bei Zenono Vasiliausko pasisakymai, tačiau kauniečio poeto Gintaro Patacko keturiasdešimties minučių aštrus monologas ir elgesys dalį į vakarą susirinkusiųjų pašiurpino.
Poetas niūriai šmaikštavo
Ko gero, žymų šiandienos Lietuvos poetą ir kartu ryškiausią Kauno išmirštančios bohemos atstovą Gintarą Patacką kai kurie šiauliečiai tikėjosi pamatyti kitokį. Na, gal sprendžiant pagal pastarųjų metų žiniasklaidos paskleistą informaciją – tapusį dorybingu – nebegeriančiu ir net neberūkančiu – poetų gildijos atstovu.
Tačiau jau prieš „Laiptuose“ prasidėjusį renginį Gintaras Patackas, nors ir rūškanu veidu, buvo iškalbingas, šmaikštus – visai kaip dar ano bohemiškojo laikotarpio poetas: „Poetai yra nuotaikų žmonės, emocijų žmonės, jie, kaip Leninas prisakė, atsiduoda liaudžiai: imkite mane ir vartokite ar skaitykite, ar dar kitaip pedofilinkite. Ir galbūt už tai jie gauna kažkokių kreditkių, kurios pratęsia jų niūriąsias gyvenimo valandas užsidarius vienatvėje it rūsy, kur visada sėlina sužeistas žvėris, iššvaistęs savo auksą ir ernergiją. Taip atsistato ekstrasensai ir vampyrai“.
O paklaustas, kokias savo eiles skaitys šiauliečiams, netruko atsakyti: „Ką aš skaitysiu, priklausys nuo apšvietimo. Jeigu galėsiu skaityti. Tačiau dar yra memory, ne visai užglušinta, ir kreditkės, išimamos iš ateities, tai jei bus tinkamas apšvietimas – aš skaitysiu. Bet dabar man yra glaukoma – visos moterys gražios, netgi uošvienė. Tai pagrindinės akys yra pirštai, pirštai, pirštai... Taigi skaitysiu apčiuopomis ir apgraibomis kažką tokio“.
Pasidomėjus, ar jis vėl pakeitė gyvenimo būdą, Gintaras Patackas atsakė jau kalambūrais: „Būdų aš pakeičiau daug – man kabojo raudonas Brisiaus galas po viena būda, kur aš gyvenau, po to - kita būda... Mano būda yra ten, kur stovi mano raskladuškė, ir būda man tikrai nėra Dievas, prieš kurį lankstyčiausi, o tik stabas, kada praeinu pro Tailando šventyklas. Aš gyvenimo būdus keičiu ne taip lengvai, kaip jūs vyriškius. Esu politechnikos instituto monogamas iš esmės. Arba polichamas, laisvasis mūrininkas. Žodžiu, atsibosta man gyventi vieną gyvenimo būdą – gyvenu kitą gyvenimo būdą. Šiandien netgi nusipirkau vieną gyvybę vienai dienai – aš pagalvojau, o kiek man liko gyventi – dvi ar trys dienos, ir vėl pakeičiau būdą“.
Poetas Jaunius Kulnys: „O Gintaras Patackas toks ir yra – jis ne specialiai publikai taip daro. Gal ir nelabai gražūs kai kurie jo išsireiškimai buvo, bet jis dar akivaizdžiai save kontroliavo kalbėdamas. Ko, ko, bet talentą jis turi – sakinys sakinį veja. Tai tikra poezija“.
Akibrokštas šiauliečiams
Visa tai jau žadėjo intrigą literatūrinio vakaro metu, tačiau realybė pranoko drąsiausius lūkesčius: poetas ne itin aiškiai artikuliuodamas keturiasdešimties minučių monologe nesirinko žodžių, o dar labiau šiauliečius pribloškė jo elgesys, kai iš atsinešto maišelio jis išsitraukė kažkokio gėrimo butelį ir viešai iš jo kiek nugėrė. „Patackas – girtas?“ - nuvilnijo per salę, dvi vakaro dalyvės viskuo pasipiktinusios demonstratyviai pakilo ir išėjo lauk, o dalis iš aštuoniasdešimties žiūrovų liko klausytis ir piktintis patyliukais.
Taigi „Literatūrinio žiemkelio“ vakaras su įtartinai atrodančiu poetu Gintaru Patacku šį savaitgalį tapo naujausiu skandalu.
Tačiau ne visi šiauliečiai, dalyvavę susitikime su bohemiškuoju poetu, liko šokiruoti ar pasipiktinę.
Dailininkė Vita Žabarauskaitė: „Buvo toks vakaras, kitas bus kitoks. Tačiau nepulsiu su šakėmis nei ant „Laiptų“ galerijos, nei ant Patacko, kadangi visi esame suaugę žmonės – kam nepatiko, galėjo ramiai išeiti. O poetai yra tokie žmonės, kokie yra, ir tai mums netrukdo žavėtis jų poezija“.
Aštrus patiekalas snobams
Dailininkė Vita Žabarauskaitė: „Manęs Gintaras Patackas nenušiurpino. Todėl, kad aš to ir tikėjausi, žinodama šiek tiek jo gyvenimą, maniau, kad ir bus aštrus patiekalas Šiaulių snobams ir miesčionims. O kas tame butelyje buvo, kas ištyrė – jis sakė, kad vaistai, nes juk iš karto buvo pasakyta, kad kalbėtojams nebuvo padėta vandens.
Aš tikrai nepulsiu teisti, smerkti poeto, nes kažko panašaus ir tikėjausi. Išėjau iš renginio nei per daug nusivylusi, nei per daug sužavėta – nebe tie metai, kad nuo ko nors šiurpčiau ar nuo kažko aikčiočiau – aš jau priimu gyvenimą tokį, koks jis yra“.
Poetas paliko prieštaringą įspūdį
Menotyrininkas Vytenis Rimkus: „Man viskas būtų buvę gerai – patiko ir Vidmantas Staniulis, ir Zenonas Vasiliauskas, o štai Gintaras Patackas, ar jis išgėręs buvo, ar ne, man prieštaringą įspūdį padarė. Esu apie jį girdėjęs – kad dar ne tokių triukų padaro, o šiuo atveju tik sunkiai suprantama buvo jo kalba – labai įsitempus teko klausytis.
Bet išbuvau visą renginį, nes vis norėjau išgirsti, ką jis ten sako, nes jo knygutės nebuvau skaitęs. Na, Gintaras Patackas yra toks, koks yra – poetai, menininkai kartais sau daug leidžia. Pažinojau ir poetą Sigitą Gedą, ir dailininką Petrą Repšį... Tačiau nemanyčiau, kad dabar reikėtų apie tai kalbėti.
Man tas vakaras įdomus buvo – kitaip nebūčiau ten ėjęs. Ypač man norėjosi apžiūrėti tuos bibliofilinius leidinius“.
Tai ne Justinas Marcinkevičius...
Poetas Jaunius Kulnys: „Aš Gintarą Patacką pažįstu, todėl ir laukiau, ką iškrės. Ėjau pasiklausyti tik jo kūrybos kartu su universiteto studentais, kurie po renginio sakė, kad jiems viskas labai patiko, ir skubėjo pirkti Patacko knygų. Tačiau kartu vakare mačiau, kaip septyniasdešimtmečiai ir vyresni buvę mokytojai kitaip reagavo: pora išėjo, kiti keikėsi patyliukais, tačiau vakare liko – gal iš mandagumo išbūti iki renginio pabaigos.
Aš atskiriu poetą nuo jo kūrybos, o Gintaro Patacko kūryba man patinka. Bet būsiu atviras – man labiau patiko stebėti, kaip į Patacką reagavo žmonės, nes jie nepasiruošę tam atėjo, išskyrus jaunimą.
Manau, kad žmones šokiravo neatitikimas tarp jo labai geros poezijos ir jo kaip asmens, juk atrodo, žmonės čia ėjo kaip į Justino Marcinkevičiaus vakarą“.
Dar ne tokių šposų yra prikrėtęs
Fotomenininkas Ričardas Dailidė: „Vakaro įspūdis puikus, nes poetas Gintaras Patackas yra įvairialypis žmogus ir dar ne tokių šposų yra prikrėtęs. Turiu kauniečių išleistą katalogą apie Kauno menininkus, tai jame yra nuotrauka, kur Patackas stovi ant stalo ir maunasi kelnes... Taigi žmogus būna įvairus – jaučiau, kad dėl to kai kurie žmonės buvo nelabai patenkinti. Tačiau visi labai kantriai tame vakare išbuvo ir tik paskui reiškė savo emocijas.
Aš Gintarą Patacką vertinu už jo poeziją. O jo poezija yra spontaniška ir įtaigi, netradicinė.
Manau, kad jo monospektaklis su kai kuriais veikiančiais asmenimis, kurie sėdėjo greta, įdomus buvo. Tik mes įpratę viską vertinti per daug rimtai, o juk pasaulyje yra dar ne tokių dalykų“.
Šiaulietis fotomenininkas Ričardas Dailidė: „Nors nesu išsamiai susipažinęs su Gintaro Patacko kūryba, tačiau tai, ką jis skaitė, nors ir ne itin raiškiai, kad jam balso stygos truputėlį kimo, bet jis bandė pataisyti situaciją – išėjęs gal buvo įkvėpti gryno oro, man patiko“.
