Praėjusią savaitę Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė siūlymui perimti į Ąžuolyną įsiterpusį sklypą bei įrengti jame automobilių stovėjimo aikštelę.
Nutarta, kad sklypas Vydūno al. 4 būtų pripažintas reikalingu automobiliams statyti ir numatyta paimti jį visuomenės poreikiams. Į Ąžuolyną įsiterpusioje 3,3 ha teritorijoje numatoma įrengti iki 1950 automobilių stovėjimo vietų.
Visgi tai sukėlė nerimo visuomenininkams. Jis parengė peticiją, kurią pasirašė apie 9 tūkst. žmonių. Peticijoje pasisakoma dėl Ąžuolyno vientisumo išsaugojimo, kad Ąžuolyno parkas su jį supančia aplinka yra unikali vietovė, todėl planuojama didelė automobilių stovėjimo aikštelė turės neigiamą poveikį tiek vertingosioms kultūros ir gamtos vertybėms, tiek aplinkinių gyventojų ir parką lankančių žmonių sveikatai.
Seime trečiadienį į bendrą posėdį rinkosi Aplinkos ir Kultūros komitetai, kurie su Kauno savivaldybe, visuomenininkais ir specialistais aptarė Laikinosios sostinės valdžios užmojus.
Viską derins su visuomene
Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis teigė, kad teritorija, kurioje planuojama statyti automobilių stovėjimo aikštelę, po nepriklausomybės atkūrimo buvo privatizuota, o sklypo paskirtis – komercinė. Jo teigimu, sklype nėra miškų, o jis pats nepatenka į Ąžuolyno parko teritoriją.
„Miestas priėmė sprendimą paimti visuomenės poreikiui [sklypą]“, – teigė A. Palionis.
Pasak jo, toje teritorijoje dabar faktiškai jau yra iš anksčiau įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. A. Palionio tvirtinimu, dabartinis tarybos sprendimas nenusprendžia nei kokia bus stovėjimo aikštelė, nei kaip ji atrodys.
Kauno vicemero teigimu, toliau bus rengiamas ir tvirtinamas teritorijos detalusis planas, kurį rengiant bus atsižvelgiama į paveldo ir aplinkosaugos keliamus reikalavimus, planas bus derinamas ir su visuomene.
„Tik visas šitas procedūras praėjus galima kalbėti apie kažkokį fizinį pokytį teritorijoje. <...> Į visus mitus nenoriu veltis“, – kalbėjo A. Palionis.
Valstiečių frakcijos narys Robertas Šarknickas teigė, kad situacija kelia abejonių dėl skaidrumo. Politiko teigimu, tarybos sprendime numatyta perimti teritoriją ir įkurti stovėjimo aikštelę, o savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras viešai kalba, kad sklype gali būti įrengtos ir vaikų žaidimų aikštelės ar kitokia rekreacinė infrastruktūra.
„Reiškia, kad yra prieštaravimų tarp oficialaus teisės akto ir savivaldybės ketinimų“, – kalbėjo R. Šarknickas.
P. Keras teigė, kad nors sklypas perimtas infrastruktūros poreikiams, dalyje jo gali atsirasti kiti visuomenei reikalingi elementai. Į šiuos klausimus, anot savivaldybės atstovo, atsakys parengtas detalusis teritorijos planas.
„Bus atsakyta kalbant ne tik apie parkavimo infrastruktūrą, bet kas gali dar įrengta šiame sklype“, – sakė P. Keras.
Savivaldybės atstovas tikino, kad sprendimas perimti šią teritoriją priimtas tam, kad greta Ąžuolyno parko esanti teritorija tarnautų miesto gyventojų poreikiams.
Baiminasi, kad atsiras prekybos centras
Buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas teigė nematantis nieko blogo dėl sklypo paėmimo visuomenės reikmėms, tačiau, anot politiko, „velnias slypi detalėse“.
„Ne viskas taip gerai, kaip parodyta savivaldybės pranešimuose“, – teigė A. Kupčinskas.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė atkreipė dėmesį, kad savivaldybė perima vienu iš įstatymuose numatytu atveju ir pritarė, kad sąrašas atvejų, kai tai padaryti galima, yra ribotas, tačiau pabrėžė, kad objektas gali būti perimamas ir gamtos, ir kultūros paveldo objektų apsaugai.
„Mano asmenine nuomone, Ąžuolyno situacijos atžvilgiu šitas sklypas ir objektai jame turėtų būti būtent tokiu pagrindu ir perimami, o ne galvojant, kaip ten kažką pastatyti“, – teigė Seimo narė.
Pasak A. Gedvilienės, žemė ir pastatai turėtų būti tvarkomi ne tam, kad ten atsirastų stovėjimo aikštelė ar išdygtų koks „prekybos centriukas“.
Siūlo pastatyti oranžeriją
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė ragino savivaldybę parengti šio sklypo poveikio vertinimus, nes jis yra šalia saugomos teritorijos, be to, patenka į teritoriją, teikiamą UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui.
„Savivaldybė imasi prieštaringos strategijos: viena vertus, palaiko nominaciją, iš kitos pusės, planuoja darbus galimai be sprendinių poveikio vertinimo. Kol nominacija vertinama, tai gali diskredituoti paraišką tarptautiniu mastu“, – įspėjo V. Ščiglienė.
Ji teigė, kad šių grėsmių išvengti padėtų poveikio aplinkai vertinimas ir siūlė KPD šią teritoriją paskelbti valstybės saugoma.
„Tada tokių problemų niekada nekiltų. Nes ką besakė savivaldybė, sklypas patenka į vertybės teritoriją ir ten yra vertingosios savybės“, – pabrėžė V. Ščiglienė.
Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras teigė, kad į teritoriją patenka du saugotini objektai – skulptūra ir oranžerijos liekanos. Pasak jo, tas sklypas vertingas tiek gamtiniu, tiek kultūriniu požiūriu. V. Bezaro nuomone, šiame sklype galėtų atsirasti dar tarpukariu planuotas oranžerijos kompleksas.
P. Keras tikslino, kad sklypas tikrai nepriklauso Ąžuolyno parko teritorijai.
„Mes siekiame, kad jis pradėtų tarnauti Ąžuolyno parkui“, – teigė savivaldybės atstovas.
Asociacijos „Žaliasis Ąžuolynas“ vadovė Laura Ramanauskaitė-Stašiauskienė teigė, kad peticija, pasisakanti prieš savivaldybės užmojus, jau surinko 9 tūkst. parašų. Pasak jos, savivaldybės noras perimti teritoriją visuomenės reikmėms nėra bloga mintis, tačiau gyventojus neramina, kad numatytos statybos gali pažeisti sklypo gamtos ir kultūros vertingąsias savybes.
Seimo komitetai parengė savivaldybei siūlymą perimti sklypą visuomenės poreikiams, tačiau ne automobilių aikštelei, o gamtos ir kultūros objektų apsaugos tikslu, inicijuoti poveikio aplinkai vertinimą ir numatyti alternatyvius automobilių planus, kur galėtų stovėti automobiliai.
Ąžuolyno parke auga apie 770 ąžuolų, o unikaliausia šio parko vertybė yra 100–300 metų ąžuolai, jų kamieno skersmuo siekia 100–160 centimetrų.
Šis parkas yra vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje vabalo – niūraspalvio auksavabalio – gyvenamoji vieta, jis saugomas ir kaip Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija.
Manoma, kad Ąžuolyno augimvietei gali būti keli tūkstančiai metų. 2005 metais, vykdant gamtinės įvairovės tyrimus, parko teritorijoje užregistruoti 59 rūšių paukščiai, 29 paukščių rūšys įrašytos į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus.
