Kurį laiką vienas didžiausių Lietuvos teismų – Kauno apygardos teismas – vis buvo minimas žiniasklaidoje dėl nesibaigiančių skandalų: teisėjas Jonas Furmanavičius buvo apkaltintas pedofilija ir nušautas, teisėja Neringa Venckienė pati teismuose ieško pagalbos, teisėjas Arvydas Stankus klastojo kolegų parašus, galiausiai atsistatydino teismo pirmininkas Albertas Milinis.
Jau geras pusmetis šiam teismui vadovauja teisėjas Nerijus Meilutis, prieš tai metus vadovavęs Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. N. Meilutis maloniai sutiko atsakyti į „Akistatos“ klausimus.
– Iš nedidelio kolektyvo – į vieno didžiausių apygardos teismų pirmininko kėdę. Pokyčiai nemaži...
– Darbų žymiai padaugėjo. Be to, administravimo darbai apima ne tik patį apygardos teismą, kaip, pavyzdžiui, buvo Kaišiadorių rajono apylinkės teisme, bet ir apygardai priklausančių apylinkių teismų kontrolę bei organizacinius darbus. Šiandien apylinkių teismų turime 11, o nuo gegužės 1-osios Kauno apygarda pasipildys dar trimis teismais: Kėdainių bei Varėnos rajonų ir Druskininkų miesto apylinkių teismais.
Taigi Kauno apygarda tampa pačia didžiausia Lietuvos teismų apygarda. Ji užims trečdalį teritorijos, aptarnausime maždaug trečdalį gyventojų, teks nagrinėti ir trečdalį visų šalyje padaromų nusikalstamų veikų. Civilinių bylų gali būti dar daugiau, nes mums atitenka visi didžiausi pramonės miestai – Kaunas, Kėdainiai, Marijampolė, Alytus, be to, pasienio zona.
– Didėja aptarnavimo zona, tai gal ir teisėjų bus daugiau?
– Nuo balandžio vidurio Kauno apygardos teismui papildomai yra paskirtas vienas teisėjo etatas. Prašiau dar vieno (ir vis dar neprarandu vilties, kad duos), tačiau viską lemia finansai.
Prieš sprendimą prijungti teismus prie mūsų apygardos buvo atlikti preliminarūs skaičiavimai, kiek turėtų padaugėti apeliacinių bylų, bet niekas neskaičiavo, kiek papildomai bus paduota skundų dėl ikiteisminio tyrimo teisėjų veiksmų, dėl prokurorų nutarimų. Neaišku, kaip bus su civilinėmis bylomis, nes nuo spalio 1-osios, priėmus Civilinio proceso kodekso pataisas, dalis apygardinių bylų grįžo į apylinkės teismus. Iš Panevėžio apygardos teismo bylos nukeliavo į Kėdainių rajono apylinkės teismą, o dabar tas bylas apeliacine tvarka jau nagrinės Kaunas. O mūsų teismas dar iki visų reorganizacijų nagrinėjo daugiausia apeliacinių bylų. Taigi darbo krūvis smarkiai padidės.
Tiesa, yra ir pliusų. Dabar žmonėms turėtų būti mažiau painiavos, na, ir atstumai važinėti į teismus gal bus trumpesni. Žodžiu, šiuo atveju pagerėjimą turėtų pajusti gyventojai, bet ne teisėjai. Ypač Druskininkų ir Varėnos žmonėms turėtų būti geriau, nes Vilniaus apygardos teisme bylų nagrinėjimo terminai žymiai ilgesni nei Kaune. Mes turime geresnes darbo sąlygas, galime skirti daugiau posėdžių, teisėjų kolegijos gali dažniau posėdžiauti. Be to, kaip minėjau, tikimės gauti dar vieną etatą ir krūvius normalizuoti.
Kol kas turiu pripažinti, jog darbo krūviai tikrai dideli: kartais teisėjų kolegija per dieną turi išnagrinėti po 12–14 apeliacijų. Tad ir dirba kartais nuo ryto iki vakaro, net be pietų.
– Vos pradėjęs vadovauti apygardos teismui, iš karto buvote apskųstas dėl neva netinkamų veiksmų, nedeklaruotų giminystės ryšių...
– Jei labai ieškosi, prie ko prikibti, visada atrasi... Priešistorę galiu papasakoti neminėdamas pavardžių. Yra žmonių, kurie įsivaizduoja, kad jiems viskas galima. Aš, įžvelgęs aiškų piktnaudžiavimą, vienam iš žmonių, kuris teismuose yra gerai žinomas, nes ne vienoje ir gal net ne vienoje dešimtyje bylų atstovauja šalims, paskyriau baudą. Tai buvo padaryta dėl aiškiai nepagrįstų teisėjų nušalinimų, teismų darbo trikdymo. Va, tada ir pasipylė skundai į visas galimas instancijas...
Praeitą savaitę gavau iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimą, kad mano atžvilgiu tyrimas nutrauktas. Taigi oficialiai galiu pasakyti: nieko nepažeidžiau. O teismo pirmininkas ar teisėjas yra viešas asmuo ir visada atsiras nepatenkintų asmenų, turinčių savo interesų.
– Dabar tiesiog madinga teisėjų sprendimus komentuoti. Jei teisėjas nusprendžia kitaip, nei įsitikinusi kuri nors visuomenės dalis, jis ne tik apskundžiamas visoms įmanomoms instancijoms, bet ir sumaišomas su purvais...
– Pastaruoju metu teisėjai skundžiami dažnai, vis dėlto maždaug 90 procentų skundų nebūna pagrįsti. Dažniausiai skundžiamasi dėl teisėjo procesinių veiksmų: kodėl paskyrė tą, o ne kitą ekspertą (matyt, teisėjas jau su kažkuo susimokęs..?), apklausė ne tą liudininką (gal irgi kažkas įtakojo..?), kodėl suėmė ar paleido įtariamąjį (galėjo pasielgti kitaip, ko gero, prokurorai ar dar kas nors paprašė?) ir pan.
Man dar nėra tekę rašyti teikimo ir nurodyti teisėjui kelti drausmės bylą. Buvo keletas skundų dėl teisėjos Neringos Venckienės, tačiau tie skundai atsiųsti iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, kad atliktume tyrimą. Mes tą padarėme ir grąžinome komisijai, kad ji spręstų, ką daryti toliau.
– Paminėjote teisėją N. Venckienę. Daug kam neaišku, kaip ji, esant tokiam dideliam darbo krūviui, visur suspėja: dalyvauja knygų pristatymuose, skundžia teismų sprendimus, važinėja į vaikų globos institucijas.
– Na, savo knygų pristatymą ji atliko atostogų metu, kurios iš anksto buvo suteiktos. O šiai teisėjai, kaip ir jos kolegoms, yra skiriamas vienodas skaičius bylų. N. Venckienė dirba pastovioje teisėjų kolegijoje ir nagrinėja paskirtas bylas. Jokių skundų dėl jos nušalinimo ar kitokių proceso pažeidimų nesu gavęs, o darbo rezultatai panašūs kaip ir visų kitų. Apie laiką, kai jai reikia atstovauti globojamai mergaitei, dalyvauti teismo posėdžiuose ar vykti į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, ji praneša man raštu iš anksto. Apie tai daromos žymos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje – viskas tvarkingai.
– Praeitų metų gruodžio pabaigoje buvo priimtos įstatymų pataisos dėl lygtinio paleidimo. Buvote vienas iš darbo grupės, kuri jas ruošė, narys. Kam nuo šių pataisų bus lengviau?
– Taip, įstatymų paketas, susijęs su lygtiniu paleidimu, pagaliau priimtas ir įsigalios nuo liepos 1-osios. Pakeisti Baudžiamojo proceso ir Bausmių vykdymo kodeksai, priimtas Probacijos įstatymas – visa tai leis žymiai greičiau ir paprasčiau nagrinėti lygtinio paleidimo bylas.
Prie įkalinimo įstaigų numatoma steigti komisijas, kurios vadovausis žymiai aiškesniais lygtinio paleidimo kriterijais, o apylinkės teisėjams beliks tų komisijų sprendimus tik patvirtinti arba ne. Teisėjams nebereikės važinėti po įkalinimo įstaigas, sutrumpės pats bylų nagrinėjimo procesas.
Šie pakeitimai yra palankūs ir nuteistiesiems, nes išplečiamos lygtinio paleidimo ribos. Be to, anksčiau teisėjas pats vienas spręsdavo, ar nuteistąjį paleisti, ar dar ne. Nuo šiol komisija, kuri bus sudaryta ne tik iš įkalinimo įstaigų administracijos, bet ir iš kitų institucijų ir visuomenės atstovų, vertins ir nutars dėl nuteistojo paleidimo anksčiau laiko. Mano nuomone, gerai, kad lygtinio paleidimo institutas priklausys ir visuomenei ir ji spręs, ar nuteistasis vertas grįžti į visuomenę, ar verta juo pasitikėti. Taigi teisėjui nuo kaklo bus nuimtas didžiulis akmuo.
– Pabaigoje norisi paklausti – ar lieka laisvo laiko?
– Tenka pripažinti, kad laiko sau ir šeimai lieka mažai. Kartais net bylas tenka neštis namo... Taip yra ne dėl to, kad administracinis darbas visiškai užgožia kitą veiklą, o dėl to, kad aš, kaip teisėjas, turiu neatsilikti, mokytis ir mokytis – žengti koja kojon su teismine praktika.
– Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Aurelija Žutautienė
TIK FAKTAI:
Kauno apygardos teisme dirba 39 teisėjai, o iš viso darbuotojų – 161. Neseniai įrengtos dvi papildomos posėdžių salės. Įdiegtas gaunamų ir siunčiamų dokumentų elektroninis registras.
2011 metais Kauno apygardos teismas išnagrinėjo 2233 civilines bylas kaip pirmoji instancija ir 2457 – kaip apeliacinė instancija. Taip pat išnagrinėjo 245 baudžiamąsias bylas kaip pirmoji instancija ir 2544 – kaip apeliacinė.
