Ieškinį prokuratūra pateikė spalio 15 dieną, apie jį pranešta po dviejų savaičių – ketvirtadienį.
Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, civilinis ieškinys pateiktas dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo šalinant Alytaus gaisro sukeltus padarinius. Žalos atlyginimą siekiama priteisti iš asmenų, kuriems teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinimai.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, praėjusių metų spalio mėnesį Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilęs gaisras padarė didelę žalą ne tik gamtai ir gyvūnijai, bet ir Alytaus miesto ir rajono bendruomenei. Šios atsiradusios žalos atlyginimui panaudotos Vyriausybės rezervo lėšos, kurios skirtos nuostoliams ir padarinių likvidavimo išlaidoms padengti.
Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Haroldas Urbonavičius gindamas valstybės turtinius interesus kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą.
Anksčiau šiam teismui perduota baudžiamoji byla dėl šio gaisro, kuriame pareikšta civilinių ieškinių dėl daugiau kaip 7 mln. eurų žalos.
Gaisras Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilo pernai spalio 16 dieną, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.
Tyrimui vadovavusios bei jį organizavusios Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės teigimu, gaisras kitų bendrovių vaizdo kameromis užfiksuotas apie 2 valandą nakties, praėjus dviem valandoms po to, kai įmonę paliko darbuotojai.
Gaisro priežastis tyrę ekspertai nustatė, kad to tiksliai pasakyti nėra galimybės. Vis dėlto konstatavo tris galimas gaisro kilimo priežastis: elektros sistemų pažeidimai, technologinio proceso pažeidimai arba pašalinis atviros ugnies šaltinis.
Pagal taršos leidimą įmonės patalpose galėjo būti ne daugiau kaip 1,9 tūkst. tonų padangų. Gaisro dieną jų buvo virš 5 tūkst. tonų.
Byloje galutiniai įtarimai pareikšti septyniems fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp jų – „Ekologistikos“ vadovas Juozas Cicėnas ir du darbuotojai – A. P. ir R. V. – bei pati bendrovė. Visi jie įtariami sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu. J. Cicėnas bei juridinis asmuo taip pat įtariami turto sunaikinimu dėl neatsargumo, o vadovas – ir dokumento suklastojimu.
Pasak prokurorės, bendrovės vadovas, žinodamas, kad yra viršyti leistini padangų kiekiai, davė nurodymą jas toliau kaupti ir laikyti tam neleistinose vietose, nepasirūpino gaisro gesinimo sistemų įrengimu patalpose ir tuo, kad padangos būtų kraunamos laikantis priešgaisrinių reikalavimų.
Sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei turto sunaikinimu dėl neatsargumo įtariamas dar vienas juridinis asmuo. Turimais duomenimis, ši su „Ekologistika“ susijusi bendrovė savo patalpose neturėdama leidimo taip pat laikė dalį padangų.
Įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo pareikšti dviem Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus darbuotojoms Aušrai Bružienei ir Aušrai Kričenienei.
Jos kaltinamos tuo, kad pernai tikrindamos įmonę ir apsilankę jos patalpose nesiėmė priemonių ir neatliko veiksmų, kad nustatytų realų laikomų padangų kiekį, ar faktinis laikomas kiekis atitinka taršos leidime numatytą kiekį bei nemėgino nustatyti, ar padangos laikomos vietose, kur buvo suteikta tam teisė.
Tiek bendrovės vadovas, tiek pareigūnės savo kaltę neigia.