Naujienų portalas tv3.lt to užklausė Kauno miesto savivaldybės. Jie patvirtino, kad tai tiesa. Pasidomėjome, ką apie tai mano ekspertai, ar panašių veiksmų šiai problemai spręsti gali imtis ir Vilnius ar kiti miestai?
Kaunas per paskutinius 8 metus atliko didžiosios dalies miesto „higieną“ – sutvarkant gatvių važiuojamąją dalį, nutiesiant naujus ir atnaujinant senus pėsčiųjų bei dviračių takus, naujienų portalui tv3.lt sako Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.
„Vis dėlto mes, kaip ir kiti miestai, turime sovietmečio palikimą – po gatvėmis nutiestus inžinerinius tinklus ir vairuotojų galvos skausmu tapusius šulinių dangčius. Norisi, kad dėl to eismo dalyviai gatvėse nesijaustų lyg slalomo trasoje – šuliniai turi būti gerai įtvirtinti, nekelti papildomo triukšmo ir netapti kliūtimi automobiliams. Tam didelį dėmesį skiriame atnaujindami kiekvieną gatvę“, – nurodo jis.
„Kauno vandenys“ ir jų rangovai vadovaujasi miesto tarybos priimta Žemės kasimo leidimų išdavimo tvarka ir jos aprašu. Kelininkai gatvėse laikinai betono dangą naudoja tik šaltuoju metų laiku, kai dėl žemos oro temperatūros negali kloti asfalto. Tačiau tai – įprasta pastarųjų metų praktika“, – komentuoja A. Pakalniškis.
Vilniuje situacija kitokia. Požeminių komunikacijų mieste yra labai daug, todėl daugeliu atvejų neįmanoma išvengti šulinių įrengimo važiuojamojoje gatvės dalyje. Vilniaus savivaldybė informuoja ieškanti sprendimų, kaip sumažinti šulinių dangčių nusėdimo riziką naujai įrengiamose ir rekonstruojamose gatvėse.
„Organizavome susitikimus su gatves remontuojančiais ir tiesiančiais rangovais bei „Vilnius Tech“ universiteto mokslininkais. Jų metu nuspręsta, kad dažniausiai šulinių dangčių nusėdimo rizika kyla dėl nepakankamai sutankinto apatinio asfalto sluoksnio ties šulinio konstrukcijomis, todėl naujuose projektuose tam bus skiriama daugiau dėmesio, o rangovai pasitelks gerąsias užsienio šalių praktikas, jų naudojamas technologijas ir įrangą – pavyzdžiui, specialius metalinius žiedus.
Gatvių apžiūros metu atliekami šulinių dangčių techninės būklės stebėjimai ir vertinimas. Jei ilguoju laikotarpiu bus pastebėta, kad naujų priemonių nepakanka, gali būti svarstomos papildomos priemonės. Privalomo įpareigojimo tankinti asfaltą prie šulinių konstrukcijų ar naudoti papildomą įrangą jų sutvirtinimui kol kas Vilniuje nėra,“– tv3.lt pakomentavo Vilniaus savivaldybė.
Ekspertas įvertino Kauno sprendimą
Šuliniai gatvėse visoje Lietuvoje jau seniai tapę vairuotojų galvos skausmu dėl automobilių gadinimo ir saugumo klausimų, sako kelių ekspertas Vitoldas Milius.
„Ši problema visuomet buvo. Aš nesuprantu, kodėl reikia padaryti šulinį kokiame nors vakariniame Vilniaus aplinkkelyje važiavimo trajektorijoje. Nuotėkų šulinys yra būtent ten, kur važiuoja automobilio ratai. Tai ta juosta niekas ir nebenori važiuoti, nes ji pilna šulinių. Nesvarbu, ar vasara, ar žiema, tas šulinys yra blogis – kelio nelygumas. Kai kurios gatvėse tai yra drastiškas blogis. Mes netgi girdime iš draudimo bendrovių ir iš vairuotojų pasakojimų, kaip dažnai dėl jų yra sugadinami automobilių ratlankiai“, – pažymi ekspertas.
Anot V. Miliaus, atsižvelgiant į dabartines oro sąlygas ir slidžią kelio dangą, automobilio pakabai sureagavus į esančius ganėtinai gilius šulinius gatvėse gali kilti problemų valdant transporto priemonę.
„Kitas momentas, kai vairuotojai, nenorėdami gadinti savo automobilių, bando išvengti šulinių manevruodami ir kartais ne visai sėkmingai. Todėl vienareikšmiškai bet koks noras pagerinti eismo sąlygas neturint duobėto kelio yra sveikintinas“, – komentuoja jis.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad Vokietijoje tokių problemų nėra, nes šuliniai gatvėse važiuojant automobiliu nėra jaučiami.
„Ten mašina nė nesureaguoja, nesuvirpa vairas. Nei rato sugadinsi, nei diskomfortą jausi. Važiuoji ir viskas. O kai pas mus tie šuliniai susmenga, tai atsiranda duobė viduryje asfalto. Prie didesnio greičio ta duobė yra rimtas pavojus. O net ir prie mažesnio greičio vairuotojas, nenorėdamas į tą duobę patekti, pradeda priiminėti sprendimus, kai manevruodamas pridaro problemų“, – pažymi V. Milius.
Daugiau apie aktualias naujienas vairuotojams galite matyti čia:
