Kauno patrulių rinktinėje esančiame miesto stebėjimo kabinete į ekranus akylai įbestos pareigūnų ir studentų savanorių akys. Sugalvota patikrinti, ar viename miesto gale nepraleidę pėsčiojo vairuotojai pareigūnams prisipažins sustabdyti už kelių kilometrų. Štai ir pirmasis. Ekrane matyti, kaip per perėją bandančiam praeiti vaikinui tiesiai prieš nosį praskuodžia automobilis.
Per raciją perduotą informaciją netrukus skuba tikrinti mieste budintis ekipažas. Tačiau sustabdytas vairuotojas neišsigąsta ir apie savo prieš kelias minutes nepraleistą pėsčiąjį iškart prisipažįsta.
„Stengiuosi laikytis taisyklių, bet šiuo atveju, tai mačiau, kad praeina, bet taip gavosi, kaip gavosi“, - teisinosi Mindaugas.
Kitam sustabdytam ir neseniai pėsčiojo nepraleidusiam vairuotojui kiek sunkiau išsukti uodegą, nes paklaustas, ar visada praleidžia pėsčiuosius, vyras patikino, kad tikrai taip.
„Suprantat, aš kaip pravažiavau, lyg ir pamačiau, kad kažkas eina. Tada ta mašina kaip ir sukosi, ir iš karto stojo, ir man už jos nesimatė. Kai pravažiavau, matau, kad tas žmogus eina. Tai man jau vos ne grįžti atgal reikėjo“, - prisimena vairuotojas Algis.
Tiesa, šįkart pričiupti melagiai vietoj baudos iš pareigūnų gavo rimtą viešą sugėdinimą ir dar dovaną.
„Sąžiningumo testą vairuotojams atlikę studentai savanoriai sako, kad vairuotojai mieliau pareigūnams kuria genialias pasiteisinimo istorijas, negu tiesiog prisipažįsta.
„Šiaip dažniausiai sako, kad visą laiką praleidžiu, visą laiką laikausi tų taisyklių, tiesiog daugiau mažiau pagrąžina situaciją. Nelabai prisipažįsta. Du atvejai gal tik. O kai pasakom, kad buvu padaryta klaida, tada prasideda mąstymai, grįžta į tą situaciją, sako, na ne, per plauką nebuvo įžengęs”, - pasakoja Pilietiškai aktyvaus jaunimo „Baltai juoda” savanorė Sigrida.
„Iš mažo, nedidelio pažeidimo, tarkim, neparodyto posūkio, seka kitas melas, kai pareigūnai sustabdo. Bandoma išsisukti ir po to net prieinama iki kyšio“, - sako Paulius Klikūnas, Kauno policijos Imuniteto sk. vyr. tyrėjas.
Pareigūnai teigia, kad perėjose partrenkti žmonės patiria labai skaudžias traumas. Kai automobilis parbloškia pėsčiąjį, šis dažniausiai galva trenkia į priekinį stiklą ar į variklio dangtį, dar baisiau, kai atšokęs nuo automobilio milžiniška jėga trenkiasi į asfaltą ar į šaligatvio bortelius. Kuo automobilio greitis didesnis, tuo mažiau galimybių išgyventi.
„Jei automobilis atsitrenkia į pėstįjį 50 kilometrų per valandą greičiu nestabdydamas, tai yra 30 procentų tikimybė, kad pėsčiasis žus. Bet jeigu automobilis važiavo 60 kilometrų per valandą greičiu, tik 10 kilometrų per valandą greičiau, jau 20 procentų, kad pėsčiasis žus. Tai nėra ką kalbėti, kai automobilis važiuoja 100 ar daugiau kilometrų per valanandą greičiu“, - liūdną statistiką komentuoja Danas Česnauskas, Kauno kelių policijos valdybos viršininkas.
Miestą per kameras stebintys pareigūnai sako, kad negalima visos kaltės suversti tik vairuotojams. Nemirtingi besijaučiantys pėstieji dažnai ir patys sukelia avarines situacijas.
„Jie eina šalia pėsčiųjų perėjos, nukerta kampus, eina link pėsčiųjų perėjos vidurio, tada vėl kerta kampą. Daug pažeidimų“, - pasakoja Rasita Henriot, Kauno kelių policijos specialistė.
Pernai Kaune pėsčiųjų perėjose žuvo šeši pėstieji, šiemet kol kas vienas. Tačiau pats tokių nelaimių pikas dar laukia rudenį, kai pradės anksti temti.
