J. Mačiulį mirtis ištiko staiga, kai jis su žmona lankėsi sodyboje. Manoma, kad vyrą pakirto širdies smūgis.
Pačiais gražiausiais žodžiais apie mylimą tėvą pasidalino sūnus, žinomas krepšininkas Jonas Mačiulis. Kalbėdamas su naujienų portalu tv3.lt krepšininkas teigė, kad prieš pat tėtčio mirtį buvo užfiksuota simboliška akimirka – sodyboje jis kabino inkilus.
„Aš nebeateisiu sodo takeliu ir nebedainuosiu tau gražių dainų... Tai – posmas iš Jono mėgstamiausios dainos... Bundančio pavasario dieną tėviškėje, prie plačiašakio ąžuolo.
Lūžo visų mylimas, mylintis, laukiamas, laukiantis, suprantantis, globojantis žmogus, stipriausias Karmėlavos ąžuolas“, – savo socialinio tinklo paskyroje apie tėtį atsiliepė krepšininkas J. Mačiulis.
Krepšininkas J. Mačiulis prisimena, kad tėčiu buvo galima didžiuotis, jis buvo autoritetas visiems aplinkiniams, ne tik savo šeimos nariams.
„Žmogus savo šeimai buvęs užuovėja, atrama, prieglobstis. Meilė ir pagarba žmonai, vaikams, anūkams visada degė Jono akyse. O vaikų akyse – pasididžiavimas Tėvo autoritetu. Autoritetas jis buvo ir visiems šalia esantiems, nes artimo meilė ir pagarba buvo tikra, nesuvaidinta“, – jautriais žodžiais palydėjo sūnus.
Krepšininkas prisimena, kad jo tėtis buvo šiltas žmogus, norėjęs padėti visiems.
„O kaip rūpėjo Jonui įsimintiniausiomis akimirkomis sukviesti visą giminę į būrį: pagerbti juos, išklausyti, o gal padėti... Žmogus, kurio rankos su vienoda meile globė vaikus, anūkus, medžius, bites. Šiandien artimieji neteko savo mylimo vyro, tėvelio, senelio. Mes visi netekome draugo, patarėjo, pagalbininko, globėjo.
Sunki, skaudi diena, nes mirė laukimo džiaugsmas, o liko laukimo liūdesys. Oškite, medžiai, liūdnas svajones, liūdną ilgesį, oškit, žydėkit, obelys, miško medžiai, ir barstykite žemę žiedais, nes joje ilsėsis jus sodinusios rankos ir mylėjusi širdis“, – jautriai užbaigė J. Mačiulis jaunesnysis.
Krepšininkas nuoširdžiai dėkojo visiems, kurie dalyvavo laidotuvėse ir į amžiną poilsį padėjo išlydėti mylimą tėvą.
Kolegoms buvo kaip mokytojas
Buvęs kolega ir draugas, Kauno medžiotojų sąjungos prezidentas, Kęstutis Markevičius naujienų portalui tv3.lt teigė, kad J. Mačiulio palikimas apie save primins ne vieną šimtą metų.
„Sakoma, kad miškininkas sodina mišką geriausiu atveju savo proanūkiams, tad Jonas tikrai paliko didelį palikimą, kuris ne vieną šimtą metų primins apie save.
Mums, jaunesniems miškininkams, jis buvo mokytojas. Jeigu Jonas atėjo, mes per visus aukštus girdėjome, kad atėjo Jonas. Tvirtas, griausmingas, kaip ąžuolas. Daug metų dirbome kartu su juo Kauno urėdijoje“, – prisiminimais dalijasi K. Markevičius.
Sąjungos prezidento teigimu J. Mačiulis buvo tikras šviesuolis, pavyzdys tiek miškininkams, tiek medžiotojams. Anot K. Markevičiaus, kolega išėjo per anksti ir galėjo dar daug gero nuveikti Lietuvai.
„Tai žmogus, kuris tikrai buvo atsidavęs Lietuvai. Toks Jonas ir buvo. Jis neskirstė žmonių pagal partinę liniją ar dar kažką. Tiesiog buvo pasiruošęs padėti visiems, palaikė lietuvybę. Palaikė tradicijas, gerbė miškininko profesiją, uniformą. Jo pavyzdžiu ėjo daugelis.
Buvo ir medžiotojams tiesiog pavyzdys, kadangi jis elgėsi ir iš kitų reikalavo elgtis pagal visas medžioklės etikos taisykles. Jonukas buvo iš tikrųjų neeilinis žmogus ir labai gaila, kad netekome jo taip anksti. Dar daug, daug būtume nuveikę kartu. Tai tas šviesuolis, kuris vedė ir dar iš tikrųjų ves į priekį“, – pasakoja K. Markevičius.
Prisiminimais savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.
„Netekome puikaus, be galo tauraus žmogaus, gebėjusio nuoširdumu, atvirumu ir vidine charizma aplink save suburti ištisas bendruomenes. Neatsitiktinai jo iniciatyva buvo įkurtas Kolegijos absolventus vienijantis Alumni klubas, ir joks kitas žmogus nebūtų geriau tikęs eiti garbingas klubo Prezidento pareigas.
Ir miškininkų bendruomenėje, ir dirbdamas Kauno rajono savivaldybės Taryboje, Jonas visuomet ir visiems buvo moralinis autoritetas – darbštus, sąžiningas, pilietiškas, tvirtas, bet ir tolerantiškas, mylintis žmones. Tikras Ąžuolas...
Tokių žmonių taip reta šiais laikais, o Jūs, Jonai, buvote vienas svarbiausių miškininkų bandruomenės vienybės garantų, netgi simbolių! Tokiais žmonėmis norisi sekti, norisi pasisemti begalinės vidinės šviesos ir energijos. Kartu dirbant randasi tikėjimas, kad kalnus galima nuversti. Taip, Jūs mums visiems davėte labai daug, atidavėte visą save, gaila, kad pats save taip mažai tausojote.
Labai liūdna, kad mus palikote taip anksti – mums Jūsų be galo trūks, o juk norėjote ir galėjote dar tiek daug visko nuveikti savo Alma Mater labui!“, – prisiminimais dalinosi Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.
Kaip itin tvirtą, nebijantį ištiesti pagalbos ranką, žmogų Joną Mačiulį prisimena ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
„Jonas Mačiulis buvo nepaprastai aukštos vidinės kultūros žmogus. Tapęs Tarybos nariu jis buvo tikras savo bendruomenės atstovas, nepraleidęs nė vieno posėdžio, neatstūmęs nė vieno žmogaus. Visada išklausantis ir skubantis ištiesti tvirtą ranką.
Sodinti medelius, vežti labdarą nepasiturinčių šeimų vaikams, organizuoti bendruomenės renginius jam buvo didžiausias malonumas
Šalia Jono Mačiulio visi pasitempdavo, ne vienas jaunesnės kartos miškininkas jį vadino Mokytoju. Karmėlavos bendruomenėje, seniūnaičių sueigose, savivaldybės Taryboje, Lietuvos miškininkų sąjungoje – visur Jonas buvo moralinis autoritetas.
Tai, kad Jonas Mačiulis – išskirtinė asmenybė, patvirtina ir LR Seimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“, skiriamas žmonėms už filantropinę veiklą, pilietiškumą ir savanorystę.
Jonas Mačiulis ne kartą pabrėždavo, kad jam didžiausia laimė – būti kartu su žmonėmis ir matyti, kaip keičiasi jų gyvenimas. Tuos pokyčius jis suprato kaip savęs atidavimą kitiems. Gaila tik, kad dažnai netausojo savęs.
Šiandien lenkiuosi savo bičiuliui, dėkodamas už pasodintus parkus, sąžiningą darbą kraštui ir neįkainojamas žmoniškumo pamokas“, – prisimena V. Makūnas išreikšdamas užuojautą velionio šeimai.
