Ypač sodrus Damasko rožių kvapas, iš kurio gaminamas ir brangus eterinis aliejus, ir net delikatesai.
Įspūdingame Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo rožyne lankytojų kasdien vis daugiau. O nuo žydinčių pusantro tūkstančio veislių gėlių karalienių grožio raibsta akys ir svaigsta galva.
„Įspūdžiai fantastiški, o rožės neįmanoma vienos išsirinkti gražiausios, visos stebuklingos“, – sako gėlių apžiūrėti atvykusi moteris.
Įsitaisę tarp rožių kerų gražiausius žiedus įamžinti stengiasi ir jaunieji dailininkai.
„Reikia neužmurzinti, reikia su keliais potėpiais, man patinka rožės, nes jos gražios ir skaniai kvepia“, – įspūdžiais dalinasi gėles tapanti mergina.
Šiemet rožės sužydo kone visos tuo pačiu metu. Specialistai sako, kad dėl sausros ir kepinančios saulės – žydės neilgai, tad verta suskubti. Rožyne tvyro ypatingas aromatas. Sodriausiai kvepia štai šios Damasko rožės, skaičiuojančios šimtus metų.
„Rosa damascena – aprašyta dar 1612 m., bet žinoma buvo dar keliais šimtmečiais anksčiau“, – tikina Kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius.
Rožė, savaiminis hibridas trijų rožių rūšių, kurios gan kuklios.
„Yra rosa fedtschenkoana kuri, kaip rado mokslininkai, atlikdami Damasko rožių genetinius tyrimus, yra vienas iš Damasko rožės tėvų – štai tokia kukli paprasta rožė“, – į nedidelį baltą žiedą rodydamas pasakoja A. Balsevičius.
Damasko rožė, atvežta į Europą, užkariavo gėlių mylėtojų širdis. O vėliau pasitarnavo ir selekcininkams, ir verslininkams.
„Tai buvo viena tų pirmųjų rožių, kurios iš Rytų iš Damasko pateko į Europą ir čia prigijo. <...> Auginama Bulgarijoje, Turkijoje, Irane didžiuliuose plotuose ir iš kurių gamina rožių eterinį aliejų, jos pasižymi labai stipriu kvapu, naudojamos ir kulinarijoje“, – apie vienas seniausių rožių pasakoja Kolekcijų skyriaus vadovas.
Ir ne vien patiekalams puošti, bet ir jiems ruošti. Iš rožių žiedų gaminami tokie pagardai, kad širdis apsąla. Sodo darbuotojai jau skina vainiklapius ir kviečia į čia pat sode įsikūrusią kavinę, kur laukia virtuvės šefas Darius Reipas.
„Gaminsime rožių vainiklapių konfitiūrą. Iš pradžių reikės pasigaminti sirupą: pilame 250 ml vandens, 1 kg baltojo cukraus ir viską ištirpiname puode. Ištirpus cukrui, pilame vienos citrinos sultis ir dedame visus žiedlapius“, – gamindamas uogienę pasakoja virtuvės šefas.
O jų reikia beveik pusės kilogramo. Tuomet kantriai viską reikia maišyti apie 15 minučių. Geriausiai šiai uogienei tinka Damasko rožės, tačiau jos retai kur auga, tad tiks ir kitos, svarbu, kad žiedai būtų kuo šviesesni – švelniai rožiniai, balti ar gelsvi.
Ir kvapnioji uogienė paruošta, metas smaguriauti, o ja galima gardint, ką tik širdis geidžia.
„Galima naudoti vietoj uogienės, ant blynų, ledų, panakotos, sūrio pyrago, visiškai jūsų fantazijos ribose“, – pataria šefas D. Reipas.
Daugiau detalių ieškokite vaizdo įraše, esančiame aukščiau.
