Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose ketvirtadienį paskelbtas nuosprendis byloje, joje S. M. ir R. Ž. pripažinti kaltais dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pranešė teismas.
S. M. skirta galutinė 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o R. Ž. – 40 parų areštas.
S. M. ir R. Ž. šiemet sausio 12 dieną, prie Šančių seniūnijos, būdami apsvaigę nuo alkoholio (S. M. nustatytas 2,33 promilių girtumas, R. Ž. nustatytas 1,97 promilių girtumas), neturėdami leidimo įeiti, brovėsi į Šančių seniūniją.
S. M. laikydamas rankoje butelį su skaidriu skysčiu, pagrasino apipilti ir padegti Šančių seniūnijos darbuotojus, po ko S. M. ir R. Ž. apsipylė ir padegė savo drabužius, S. M. plyta daužė Šančių seniūnijos duris.
S. M. kaltu prisipažino. Jis nurodė, kad jam ir R. Ž. buvo pažadėta suteikti laikiną būstą, kadangi namas, kuriame gyveno prieš tai, sudegė. Tačiau kreipiantis į seniūniją, gavo atsakymą, kad nėra laisvų būstų, todėl su R. Ž. nusprendė nueiti į seniūniją ir save pasidegti.
R. Ž. teisiamojo posėdžio metu taip pat kalta prisipažino. Teismui paaiškino, kad taip pasielgė, kadangi jai buvo pažadėta suteikti po gaisro butą, tačiau jo negavo.
Skirdamas bausmę S. M., teismas atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas septynis kartus, teistumas yra neišnykęs (nusikaltimų recidyvas), baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.
S. M. skirta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kadangi S. M. nusikalto neišnykus teistumui, ankstesniais teismo nuosprendžiais taip pat buvo baustas terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, kurių atlikimas didesnio poveikio jo elgesio korekcijai nepadarė, baustas administracine tvarka ir nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų.
„Pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) aštuntą kartą teisiamam asmeniui, yra vienintelė efektyvi priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei, paveiks S. M., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą“, – konstatavo teismas.
Nors prokuroras teismo prašė S. M. atidėti bausmės vykdymo terminą, tačiau teismas tokį prašymą laikė nepagrįstu, kadangi ankstesniais teismo nuosprendžiais už jo padarytus nusikaltimus jau buvo skirta terminuotolaisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas, ir tai jokios žymesnės įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė.
Skirdamas bausmę R. Ž., teismas atsižvelgė į tai, kad ji neteista, tačiau 2017 metų lapkričio 20 dienos nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama kita R. Ž. baudžiamoji byla.
Kaltinamoji bausta administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje.
Teismas R. Ž. skyrė vieną iš griežtesnių straipsnio sankcijoje numatytų – arešto bausmę, atsižvelgiant į tai, kad teismas R. Ž. vertina kaip nusikalsti ir visuomenėje priimtinų socialinių normų nepaisyti linkusią asmenybę, gyvenančią asocialiai su neigiamų dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimu. R. Ž. nedirba, išsituokusi, be pastovios gyvenamosios vietos.
S. M. už šį nusikaltimą skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o subendrinus – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o R. Ž. – 40 parų areštas.
