Praėjusią savaitę AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Fegda“ pasirašė Kauno viešojo logistikos centro (VLC) intermodalinio terminalo rangos darbų sutartį. Pasak specialistų, naujasis terminalas paskatins ypač spartų ekonominį Kauno regiono augimą.
Kliūtys įveiktos
Kauno VLC projektas yra pripažintas svarbiu valstybės ekonomikai, o AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra Vyriausybės įpareigota jį įgyvendinti. Kaip spaudos konferencijoje sakė šios bendrovės generalinis direktorius Stasys Dailydka, įgyvendintas VLC projektas bus itin naudingas ne tik transporto ir logistikos įmonėms, bet ir Kauno miesto bei rajono savivaldybių gyventojams, nes padės pritraukti investicijų, plėsti miesto infrastruktūrą, į biudžetą surinkti papildomų mokesčių.
„Labai džiugu pažymėti, kad valstybinių ir privačių struktūrų atstovai, kaip reta, buvo palankūs VLC projektui, todėl, nepaisant nedidelių trukdymų, parengiamieji projekto įgyvendinimo darbai atlikti sklandžiai“, – sakė S.Dailydka.
Pagal pasirašytą sutartį numatyta pastatyti ne tik terminalą su krovinių saugojimo aikštelėmis, europietiškais geležinkelio krovos ir privažiavimo keliais, konteineriniu kranu, muitinės ir administracinėmis patalpomis, bet ir rekonstruoti esamą kelią nuo automagistralės iki pat būsimo terminalo. Bus įrengti keturi geležinkelio krovos keliai – po du skirtingo pločio vėžėms, vienas 40 tonų keliamosios galios konteinerinis kranas, didelė sandėliavimo aikštelė, kurioje tilps iki 1 000 konteinerių.
Verslas turės persitvarkyti
„Tai trečias pagal dydį investicinis projektas Kaune, – po sutarties pasirašymo „Valstiečių laikraščiui“ sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas. – Tikimės, kad jis suteiks didelį postūmį miesto ūkiui: bus kuriamos darbo vietos, augs vietos verslininkų ekonominis aktyvumas, miesto biudžetas gaus papildomų pajamų iš surenkamo gyventojų pajamų mokesčio.“
Pasak mero, jau dabar pagal „Rail Baltica“ geležinkelio liniją steigiasi daug nelegalių sandėlių, įmonių, degalinių – verslininkai jaučia būsimos europinės vėžės teikiamą naudą. „Jau pavyksta verslą priversti tvarkytis detaliuosius planus ir legalizuoti savo veiklą, – sakė meras. – Mat su moderniais terminalais į Kauną ateina visiškai kitokia, nei buvo iki šiol, verslo kultūra, o verslininkai, norėdami prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, bus tiesiog priversti elgtis labiau socialiai atsakingai.“
Krovinių bus
Kaip kalbėjo Lietuvos automobilinių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Skirmantas Skrinskas, tai, ką sumanyta nuveikti įgyvendinant VLC, yra tarsi didelio uosto statyba, tik ne jūros, o sausumos. „Šiais laikais gamintojai tarp savęs konkuruoja ne prekių kaina ar kokybe, o tiekimo grandinėmis, t. y. galimybe greitai ir kokybiškai perkrauti krovinius. Čia, Lietuvos centre, susikerta automobilių, geležinkelio bei oro transporto keliai – tai yra tikras sausumos uostas“, – sakė jis.
S. Dailydka iškarto pridūrė, kad dalis krovinių Kauno logistikos centrą pasieks ir iš Klaipėdos jūrų uosto. „Tai, kad uostininkai su nerimu stebi mūsų statybas, rodo, kad einame teisingu keliu – krovinių bus“, – kalbėjo jis.
Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „Lineka“ viceprezidentas Darius Brekys paminėjo, kad nuo šnekų apie Lietuvą, kaip tranzito valstybę, pagaliau pereita prie konkrečių darbų. „Didžiulė armija oponentų pagaliau priversta nutilti – Lietuva tikrai yra tranzito šalis“, – teigė jis.
Lietuva tampa pranašesnė
Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas prisiminė, kad jam buvo neramu žiūrėti į kai kurių šalių kaimynių pažangą plėtojant infrastruktūrą. „Tačiau Lietuva, turėdama abi geležinkelio vėžes, gerą transporto infrastruktūrą ir pažangias informacines technologijas, tampa akivaizdžiai pranašesnė už kitas šalis“, – sakė jis.
Viceministrui pritarė ir susisiekimo ministro patarėjas, ilgametis logistikos centrų prie Kauno steigimo entuziastas Gediminas Petrauskas. „Rail Baltica“ tiesiogine to žodžio prasme išjudino modernios transporto infrastruktūros sistemos kūrimąsi“, – džiaugėsi jis.
Kauno meras A.Kupčinskas pridūrė, jog didieji Kinijos ir Korėjos gamintojai bei transportininkai, susipažinę su transporto mazgo kūrimu Kauno regione, yra pripažinę, kad Kaunas jiems gali tapti vartais į Europą.
Plėtra nesustos
VLC statybos darbus atliks konkursą laimėjusi UAB „Fegda“, kuri iki šiol buvo labiau žinoma kaip kelių tiesimo bendrovė. VLC ketinama pastatyti per 14 mėnesių, darbų vertė – apie 81 mln. Lt. Intermodalinis terminalas bus statomas Palemono vietovėje prie Kauno, šalia pagrindinės Lietuvos automobilių magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Čia taip pat kuriasi logistikos įmonės ir jau veikia Kauno laisvoji ekonominė zona. Pasak S.Dailydkos, logistikos centrai vėliau nuo Palemono plėsis Karmėlavos kryptimi.
Planuojama, kad pastatytas terminalas tarnaus ne tik VLC poreikiams, bet kol kas bus ir galutinis planuojamos nutiesti europinės 1 435 mm pločio geležinkelio vėžės taškas. Konteineriuose iš Pietų ir Vakarų Europos atvykstantys ir terminale perkrauti kroviniai galės toliau judėti Šiaurės ir Rytų link.
