Kaune bus perlaidojami mokslo ir kultūros veikėjo, Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo, publicisto, pasipriešinimo okupaciniams režimams ideologo, Vyčio Kryžiaus ordino Didžiojo kryžiaus (po mirties) kavalieriaus Juozo Brazaičio-Ambrazevičiaus palaikai.
Ketvirtadienio vidudienį urna su velionio palaikais buvo pargabenta iš JAV. Šeštadienį - atsisveikinimas su velioniu Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje.
Sekmadienį vyks palaikų perlaidojimo Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje ceremonija. Šventąsias Mišias aukos arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.
J. Brazaitis (Ambrazevičius) gimė 1903 m. gruodžio 9 d. Trakiškiuose, Marijampolės valsčiuje.
1922-1927 m. jis studijavo lietuvių literatūrą Kauno universitete. 1927-1943 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Kauno „Aušros“ gimnazijoje. 1934-1943 m. dirbo mokslinį darbą Vytauto Didžiojo ir Kauno universitetuose. Buvo Tautosakos komisijos prie Švietimo ministerijos narys, Kauno valstybinio dramos teatro repertuaro komisijos narys, Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys.
J. Ambrazevičius užsiėmė aktyvia žurnalistine veikla dienraščiuose „Lietuva“, „XX amžius“, pogrindiniame laikraštyje „Į Laisvę“, Niujorke ėjusiame laikraštyje „Darbininkas“. Amerikoje atkūrė politikos žurnalą „Į Laisvę“.
Drauge su kitais to meto iškiliais autoriais kūrė lietuvių literatūros teorijos, istorijos ir kritikos pagrindus. Tarp svarbesnių jo darbų - „Literatūros teorija“, literatūrinės studijos „Vaižgantas“, „Lietuvių rašytojai“. Suredagavo ir parengė spaudai Kristijono Donelaičio „Metus“, Lazdynų Pelėdos „Klaidą“, Maironio „Pavasario balsus“ ir kitus.
J. Ambrazevičius parašė biografines knygas apie Juozą Eretą, Praną Padalį, pasipriešinimo kovų Lietuvoje istorinę apžvalgą, suredagavo Juozo Lukšos-Daumanto atsiminimus, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ pirmąjį tomą.
1980-1985 m. JAV išleisti šeši J. Brazaičio „Raštų“ tomai, 2000 m. Lietuvoje - jo korespondencijos ir dokumentų tomas „Ugninis stulpas“.
1940 m. birželį sovietams okupavus Lietuvą, įsitraukė į pogrindžio veiklą.
1941 m. birželio 23 d. Laikinoji Vyriausybė paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos atkūrimą. Iš Berlyno nebuvo išleistas Ministru Pirmininku turėjęs tapti Kazys Škirpa. Jo vietą laikinai užėmė J. Ambrazevičius.
Liepos 25-ąją Lietuvoje įvedus Vokietijos civilinę valdžią, Laikinoji vyriausybė, nematydama galimybės toliau dirbti kaip suvereni Lietuvos valstybės institucija, rugpjūčio 5 d. savo veiklą sustabdė.
J. Ambrazevičius ėmėsi organizuoti pogrindžio organizaciją. 1941 m. pabaigoje jam pavyko suburti Lietuvių fronto rezistencinį sąjūdį, 1942 m. pavasarį - Tautos tarybą. Jis inicijavo Kęstučio karinės apygardos įkūrimą.
1943 m. lapkritį įkūrus Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK), J. Ambrazevičius buvo paskirtas Politinės ir ryšių su užsieniu komisijos pirmininku.
1944 m. pavasarį gestapas pradėjo VLIK narius persekioti ir suiminėti. Kaip vieno iš antinacinės rezistencijos vadovų, ieškojo ir J. Ambrazevičiaus, tačiau jam pakeitus pavardę į Brazaičio, pavyko pereiti sieną ir pasislėpti Vokietijoje.
1945 m. J. Brazaitis įsijungė į atkurto VLIK veiklą: ėjo Vykdomosios tarybos informacijos vadovo, Užsienio reikalų tarnybos viršininko pareigas. Partizanų įgaliotinio J. Lukšos-Daumanto siūlymu, paskirtas krašto rezistencijos atstovu užsienyje.
J. Brazaitis rengė leidinius, memorandumus Jungtinėms Tautoms dėl okupuotoje Lietuvoje vykdomo genocido. Parengė spaudai ir išleido VLIK didįjį memorandumą anglų ir prancūzų kalbomis Lietuvos nepriklausomybės reikalu, parengė spaudai ir anglų kalba išleido VLIK memorandumų rinkinį Jungtinėms Tautoms dėl sovietų Lietuvoje vykdomo genocido.
1951 m., persikėlęs į JAV, jis pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos, tačiau liko ištikimas Lietuvos nepriklausomybės gynėjas, dalyvavo visuomeninėje veikloje, koordinavo Lietuvių fronto bičiulių sąjūdžio veiklą.
J. Brazaitis mirė 1974 m. lapkričio 28 d. South Orange, Naujajame Džersyje. Buvo palaidotas Putnamo vienuolyno kapinėse, Konektikuto valstijoje, JAV.
