Štai taip iš Vienybės aikštės ankstyvą rytą, apie 7 val., pakyla oro balionai, sveikindami miestą su gimtadieniu ir kviesdami miestiečius džiaugtis kartu ir švęsti miesto gimtadienį.
Toks įspūdingas 613-ojo Kauno gimtadienio rytas. Iš skirtingų miesto vietų į dangų kyla 14 oro balionų, o iš jų sklindanti muzika užlieja bundantį Kauną.
Dar didesnio miestiečių susižavėjimo sulaukia netikėtas vieno oro baliono nusileidimas mieste, Kalniečių parke.
O gyventojai skuba įamžinti tokioje neįprastoje vietoje nutupdyto oro baliono ir dalijasi šventiniais įspūdžiai.
„Nuostabu, geras įspūdis, geras oras, dangus giedras, tiesiog reikėjo pagauti tą momentą, o man pasisekė, aš pagavau – džiaugiuosi. Tai gimtadienį švenčiam visi, Kauno gimtadienis“, – sako praeiviai.
„Girdėjom Eurovizijos, gražiai skrido, vaikai atsikėlė pasižiūrėt pro langus kas čia darosi ir žiūrim į parką vienas leistis pradėjo tai galvoju eisiu pasižiūrėsiu“, – sako žmonės.
Skrendant virš Kauno atsiveria įspūdinga panorama.
„Aš kadangi pats kaunietis, tai Kaunas man gražiausias miestas, virš kurio galima skristi – Pažaislio vienuolynas, virš Kauno marių o gražus vaizdas“, – sako pilotas Laurynas Mikalajūnas.
Šventinę nuotaiką mieste skleidžia ir ankstų rytą nuo aukščiausio Vienybės aikštės pastato stogo skambanti elektroninė muzika.
Gatvės meno galeriją papildo trys didžiuliai piešiniai ant pastatų – tai „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ dovana miestui. Taip įamžinti miesto kultūros simboliai.
„Kauno identiteto puoselėtojui kultūros žurnalui „Nemunas“, Kauno miesto simfoniniam orkestrui ir šokio teatrui „Aurai“, – sako „Kaunas 2022“ renginių organizatorė Irutė Tumaitė.
Vienur čia pat gyvai improvizuoja reperiai. O štai Kauno simfoniniam orkestrui dedikuotą milžinišką freską pats orkestras simboliškai atidengia muzikiniu kūriniu.
Pernai šimtmečio dėl pandemijos negalėjęs paminėti Nacionalinis Kauno dramos teatras, per miesto gimtadienį džiaugiasi atvėręs sales, o gerbėjams dovanoja ne tik spektaklius, kviečia ir į ekskursiją, pasižvalgyti po teatro prieigas.
„Nuo Laisvės alėjos per teatro visas iš lauko esančias erdves, prisiliečiant prie įvairių teatrą sudedančių segmentų – dailė scenografija, muzika, drama, ir aktoriai“, – sako teatro vadovas Egidijus Stancikas.
O kai Laivės alėja žygiuoja pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ pagal ritmą juda ne vienas praeivis.
Koks gi antras pagal dydį Lietuvos miestas Kaunas yra jo gyventojų ir svečių akimis?
„Ir švarus, ir gražus, ir aikštelės, viskas patvarkyta“, – sako kauniečiai.
„Kaunas yra kaunas, mes patys geriausi, mes patys pačiausi“, – sako kiti.
„Puikus puikus, pasiilgę mes to Kauno gimę, užaugę. Laisvės alėja kokia, senamiestis. Gražėja viskas, pasaka“, – teigia treti praeiviai.
Visada savo gimtadienį audringai ir plačiai švenčiantis Kaunas, šiemet daugelio renginių tikslaus laiko ar vietos neskelbia, kad žmonės nesibūriuotų, mat tebegalioja karantinas. Tad ar visi pajuto šventinį šurmulį?
„Tai su gimtadieniu tada visiems kauniečiams, o Kaunas atsigavęs ir švenčia kiekvieną savaitgalį. O šiandien, aišku ypatinga diena“, – sako miestiečiai.
„Smagu, kad daug žmonių, bet jokių renginių nemačiau. <…> 04.18 einam ir žiūrim, čia labai mažai judesio duoda, mes pasigendame… tikitės išgirsti, pamatyt? Tikimės su kiekvienu žingsniu – šventė yra šventė turi būti“, – sako kiti praeiviai.
Savo gimtadienį antras pagal dydį Lietuvos miestas sieja su 1408 metais, kai Vytautas Didysis Kaunui suteikė Magdeburgo teisę, privilegiją tvarkytis kaip savivaldai.
