Kauno miesto vadovų kova dėl neteisingai ir neproporcingai skirstomų valstybės lėšų kelių ir gatvių tvarkymui persikelia į LR Konstitucinį Teismą. 31 Seimo narys praėjusį ketvirtadienį pasirašė kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų, reglamentuojančių valstybės lėšų skirstymą gatvių ir kelių tiesimui bei tvarkymui, atitikimo LR Konstitucijai, informuoja miesto savivaldybė.
„Pritariu Kauno miesto vadovų išreikštai pozicijai dėl gatvėms neproporcingai skirstomų lėšų. Lyginant, kiek didžiuosiuose miestuose surenkama mokesčių ir koks procentas skiriamas keliams, tai toli gražu iki teisingų proporcijų, kurios turėtų būti sudėliotos vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitais principais”, – teigė viena iš prašymą pasirašiusių LR Seimo narių Rasa Juknevičienė.
Lėšų skirstymo formulė – diskriminuojanti
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme bei tvarkos apraše numatoma, jog tik ketvirtadalis visų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, turi būti skirta savivaldybėms vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti, prižiūrėti. Lėšų paskirstymui savivaldybėms lemiamą reikšmę turi toje savivaldybėje deklaruotų gyventojų skaičius, o ne vietinių kelių bendras ilgis, jų apkrova bei toje savivaldybėje registruotų transporto priemonių skaičius.
„Dėkoju už palaikymą neabejingiems Seimo nariams dėl šio visuotino neteisingumo, dėl neproporcingo, diskriminuojančio ir neužtikrinančio savivaldybių gyventojų, mokančių mokesčius ir besinaudojančių savivaldybių vietiniais keliais, lėšų skirstymo ir viešojo intereso pažeidimo. Lietuvoje yra 60 tūkst. km vietinės reikšmės kelių ir 20 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių. Tuo tarpu mūsų visų sumokamo kuro akcizo pavidalu gautos lėšos padalinamos atvirkščiai proporcingai – 25 ir 75 proc.”, – teigė Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Diskriminacinio pobūdžio skirstymas
Toks lėšų paskirstymas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 29 ir 94 straipsniams, nes yra diskriminacinio pobūdžio. Pagal pasirinktą formulę savivaldybės, turinčios mažiau remontuotinų gatvių ir mažesnę apkrovą toms gatvėms, turi galimybę gauti didesnį finansavimą nei tos, kurių gatvės patiria didesnę apkrovą. Tai diskriminuoja tų savivaldybių gyventojus, nes nors jie ir moka tuos pačius mokesčius, jiems neužtikrinama galimybė vienodai naudotis tinkamais ir saugiais vietiniais keliais.
Seimo narių prašyme akcentuojama, kad Vyriausybė vienu iš svarbiausių uždavinių savo 2012 – 2016 m. veiklos programoje numatė laikyti darnią Lietuvos susisiekimo plėtrą. Valstybės lėšos 2008 – 2012 m. sudarė 71,4 proc. visų vietinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros darbams skirtų lėšų. Taigi ypatingai svarbu, kad šios lėšos būtų skirstomos laikantis nediskriminavimo, proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
Kauno miesto savivaldybės kova
Praėjusių metų spalio mėnesį Kauno savivaldybė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Lietuvos kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos neteisingai ir neproporcingai skirstomų lėšų miesto gatvėms tiesti ir taisyti. Teismas tąkart nutarė atsisakyti priimti savivaldybės skundą. Savivaldybė su šia teismo nutartimi nesutiko ir tokį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis skundą patenkino.
„Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino mūsų skundą, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas privalės iš naujo spręsti, ar priimti savivaldybės skundą nagrinėjimui dėl neteisingai ir neproporcingai skirstomų lėšų miesto gatvių tiesimui ir taisymui. Kol kas laukiame, kol bus paskirta teismo posėdžio data”, – teigė Kauno miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė.
„Diskusija tarp Susisiekimo ministerijos ir Kauno miesto vadovų vyksta jau seniai, tad tikimės, jog surinkti Seimo narių parašai paspartins ginčo eigą, o Konstitucinis Teismas pateiks rimtą ir tvirtą atsakymą”, – teigė R. Juknevičienė.
Lėšų paskirstymo kriterijai neaiškūs
Kauno savivaldybė Vilniaus apygardos administracinio teismo prašė įpareigoti Lietuvos automobilių kelių direkciją pakeisti priimtą įsakymą dėl lėšų skirstymo. Pagrindiniu kriterijumi turėtų būti laikomas ne savivaldybės gyventojų skaičius, kaip yra šiuo metu, o bendras kelių ir gatvių ilgis, jų apkrova bei savivaldybėje įregistruotų automobilių skaičius.
„Kauniečiai vairuotojai miesto degalinėse kasmet sumoka daugiau kaip 200 mln. litų kuro akcizo, tačiau Kauno miesto savivaldybė kasmet iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos gauna vos 12–13 mln. Lt gatvių remontui”, – teigė A. Kupčinskas.
Per praeitus metus pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą buvo paskirstyta daugiau nei 1 mlrd. Lt. Valstybinės reikšmės keliams buvo skirta 800 mln. Lt, o vietinės reikšmės keliams atiteko 211 mln. Lt.
Valstybės kontrolė – lėšos naudojamos neefektyviai
Dėl neefektyvaus daugiau nei 1 mlrd. Lt valstybinių ir vietinės reikšmės kelių priežiūrai per metus paskirstančių Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšų panaudojimo, pritarė ir auditą atlikusi Valstybės kontrolė. Ji savo išvadoje Kauno miesto savivaldybę pateikė kaip sektiną pavyzdį kitoms šalies savivaldybėms.
Pasak audito rengėjų, esama finansuotinų projektų atrankos tvarka neužtikrina, kad finansavimas būtų skiriamas efektyviausiems projektams ir kad bent dėl dalies tikslinių lėšų konkuruotų skirtingos savivaldybės. Auditorių apklaustų savivaldybių atstovų teigimu, vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros bei plėtros finansavimas turėtų būti padidintas nuo 1,7 iki 11 kartų.
