Nusprendus Kauno centrinę dalį įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas sakė, jog tai bus „pirmas apčiuopiamas žingsnis efektyvinti kultūros paveldo apsaugą“.
Tuomet teigta, kad šios rekomendacijos yra reakcija į atvejus, kai pakeitimai saugomuose pastatuose sulaukė visuomenės ir architektų kritikos.
Jos nustato 1918–1940 metų laikotarpiu pastatytų kultūros paveldo statinių, taip pat visų istorinių pastatų, esančių Kauno centrinėje dalyje ir Žaliakalnyje, pastogių, stoglangių ir antstatų įrengimo būdus ir jų įrengimo tvarką.
Nors tai yra rekomendacijos, savivaldybė ar Kultūros paveldo departamentas galės nurodyti jų laikytis rengiant rekonstrukcijos projektus.
Be kitų dalykų, jose nurodoma, kad atliekant minėtus pakeitimus negalima pažeisti istorinio pastato architektūros, rekomenduojama remtis tyrimais. Nauji statiniai turi vizualiai skirtis nuo istorinių, tačiau su jais derėti.
Jose nerekomenduojama keisti stogų formos, nuolydžio. Daugiau laisvės siūloma tais atvejais, kai pastato stogas, jo tūris ir kita nėra jo vertingoji savybė.
Rekomendacijose taip pat apibrėžta, kokie stoglangiai buvo būdingi vieniems ar kitiems istoriniams pastatams. Stoglangius įrengti rekomenduojama tada, kai jie yra atkuriami, kitais atvejais – argumentuotai pagrindžiant, kad jie nepažeis pastato savybių.
Kauno modernizmo architektūra į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta rugsėjo 18 dieną per Saudo Arabijoje, Rijade, vykstančią UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesiją.
Kauno miesto savivaldybės teigimu, po šio sprendimo Kaunas yra vienintelis Europos miestas, reprezentuojantis didelio masto urbanizaciją tarpukariu, įvairiapusę modernistinę architektūrą.
Lietuva įsipareigojo iki 2025 metų gruodžio 1 dienos parengti Kauno Naujamiesčio tvarkymo planą, patikslinti vertybės ribas ir jos buferinę zoną atsižvelgiant į Kauno išskirtinę visuotinę vertę. Taip pat reikės patobulinti Kauno modernizmo valdymo planą siekiant, kad jame būtų numatyti aiškūs mechanizmai, užtikrinantys išskirtinės vertės ir jos vertingųjų savybių išsaugojimą, nustatyti naujos plėtros sąlygas, projektinės veiklos gaires, poveikio paveldui vertinimo procedūras.
Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.
Kaune yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai ir vietovės.
Lietuvoje iki šiol buvo keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai.