Ketvirtadienį „Kaunas Pride“ organizatoriai susito su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.
Pakvietė į eitynes Seimo pirmininkę
Rugsėjo 4 dieną žygiuoti laikinosios sostinės gatvėmis „Kaunas Pride“ organizatoriai pakvietė V. Čmilytę-Nielsen, tačiau ar ji bus, jiems neatsakė.
„Tikėkimės, kad ji turės drąsos ir politinės valios atvykti ir kartu su mumis kovoti už teises“, – teigė vienas iš organizatorių Rokas Burdauskas.
V. Čmilytė-Nielsen žurnalistams patvirtino gavusi kvietimą, tačiau dalyvauti jose tvirtina negalinti, nes šeštadienį Lietuvoje lankysis Europos komisaras migracijos klausimais.
Tikisi 1000 žmonių
Nors ir Kauno savivaldybė eitynėms leidimo neišdavė, „Kaunas Pride“ organizatorius patvirtino, kad jis buvo suteiktas teismo: „Tiesiog savivaldybė nesuderino maršruto“.
Pasak jo, Kauno savivaldybė nori sukurti nesaugią padėtį miestiečiams.
„Visi žmonės, kurie yra Kaune kažkaip kovoja prieš dabartinę valdžią ir nori kovoti už savi teises, yra spaudžiami į tylą“, – pabrėžė jis.
Šį šeštadienį LGBTQ bendruomenė kviečia 12 val. rinktis eitynių dalyvius prie Soboro. Planuoja žygiuoti Laisvės alėja. Tikimasi, kad susirinks per 1000 žmonių, dauguma jų, anot organizatorių, bus kauniečiai.
Policija organizatorius patikino užtikrinsianti viešąją tvarką.
Susitikime su Seimo pirmininke „Kaunas Pride“ organizatoriai pristatė pagrindinius savo reikalavimus. Šie reikalavimai, pasak V. Čmilytės-Nielsen, svarbūs, tačiau prašė juos patikslinti.
„Daug svarbių klausimų yra surašyta tame sąraše. Dalis jų jau yra sprendžiami, dalis jų – paruošimo stadijoje. Dėl dalies iš jų aš į susitikimo organizatorius kreipiausi prašydama platesnio paaiškinimo ar sukonkretinimo. Tai yra svarbūs klausimai, kuriems reikia tiek politinės valios, tiek politinio dėmesio“, – apie LGBTQ bendruomenės reikalavimus ketvirtadienį kalbėjo Seimo pirmininkė.
Pasak jos, vienas iš pateiktų reikalavimų – Partnerystės įstatymas jau buvo teiktas, tačiau geriausia, kad šis klausimas turėtų grįžti tada, kai bus užtikrintas pakankamas balsų skaičius.
Išplatino reikalavimų sąrašą
Likus kelioms dienoms priš eiitynes renginio organizatoriai prieš eitynes išplatino 14 punktų reikalavimų sąrašą. Juos ir pristatė Seimo pirmininkei.
„LGBTQ+ bendruomenės balsas nuo pat nepriklausomybės pradžios nėra girdimas. Mes nereikalaujame išskirtinių teisių, tiesiog norime prieš įstatymą būti lygūs, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis. Kaunas Pride eitynių kaip protesto tikslas atkreipti dėmesį į socialines problemas su kuriomis susiduria LGBTQ+ bendruomenė Kaune bei Lietuvoje. Todėl Kaunas Pride kelia šiuos reikalavimus Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei. Rugsėjo 4-ą dieną Kaune vyks eitynės šių reikalavimų svarbai pažymėti.
Teisinė ir socialinė apsauga
1. Reikalaujame, kad teisė į santuoką, partnerystę ir įvaikinimą būtų užtikrinta nepaisant partnerio lyties.
2. Reikalaujame socialinių garantijų ir paslaugų visiems, nediskriminuojant pagal šeiminį statusą.
3. Reikalaujame pakeisti LR nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kurio pagrindu informacija apie LGBTQ+ bendruomenę yra cenzūruojama.
4. Reikalaujame užtikrinti LGBTQ+ žmonių apsaugą nuo diskriminacijos darbe bei kitose visuomenės gyvenimo srityse. 32 proc. LGBTI asmenų Lietuvoje teigia patiriantys diskriminaciją darbe. Privaloma įtraukti lytinę tapatybę ir lyties raišką į teisės aktus kaip nediskriminavimo pagrindus bei iš tikrųjų užtikrinti nediskriminavimo normų įgyvendinimą.
5. Reikalaujame, kad nereikėtų kreiptis į teismą, kad gautume mūsų lytinę tapatybę atitinkančius asmens dokumentus.
Švietimas
6. Reikalaujame mokyklose, kolegijose ir universitetuose mokytis apie LGBTQ+ bendruomenę ir skirtingas orientacijas, lytines tapatybes ir išraiškas. Norime mokytis apie LGBTQ+ bendruomenės istoriją, kultūrą ir kovą už lygias teises Lietuvoje bei pasaulyje. 47 proc. LGBTI žmonių yra patyrę patyčias Lietuvos mokykloje.
7. Reikalaujame lytinio švietimo, grįsto mokslu ir žmogaus teisėmis. Sveikatos apsauga
8. Reikalaujame kompetentingos psichologinės pagalbos iš visų psichikos sveikatos specialistų, o ne tik palankių LGBTQ+ bendruomenei. Reikalaujame užtikrinti kvalifikuotą, prieinamą psichologinę pagalbą visiems Lietuvos žmonėms. 43 proc. LGBTI žmonių daugiau nei pusę laiko jaučiasi nusiminę arba depresyvūs – tai yra prasčiausias rodiklis ES.
9. Reikalaujame reglamentuoti orų lyties keitimą teisės aktais ir priimti sveikatos paslaugų teikimo translyčiams asmenims aprašą. 2000 metų Civilinio kodekso 2.27 straipsnis yra numatęs, kad lyties keitimo tvarką nustato įstatymas. Tačiau toks įstatymas per 21-erius metus nebuvo priimtas.
10. Reikalaujame, kad įstatymiškai būtų uždrausta konversijos terapija.
11. Reikalaujame užtikrinti, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos nediskriminuojant dėl lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos ir lyties raiškos. 20 proc. Lietuvoje gyvenančių LGBTI asmenų patyrė diskriminaciją gaudami socialines ir sveikatos paslaugas.
Viešoji tvarka ir saugumas
12. Reikalaujame, kad būtų priimti įstatymai efektyviai kovojantys su neapykantos kalba. Neapykanta nėra „žodžio laisvė“. Niekas neturi gyventi baimėje ar patirti smurtą dėl savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Lietuvoje net 73 proc. LGBTI asmenų viešose vietose vengia laikytis už rankų su tos pačios lyties partneriu(-e).
13. Reikalaujame, kad teisėsaugos pareigūnai būtų apmokyti, kas yra neapykantos kalba, ir deramai tirtų šiuos nusikaltimus ar nusižengimus. 23 proc. Lietuvoje gyvenančių LGBTI asmenų teigia nepranešę apie paskutinį fizinio ar seksualinio smurto incidentą bijodami homofobiškų ir/ar transfobiškų policijos reakcijų.
14. Reikalaujame visur ir visada užtikrinti LGBTQ+ asmenų saugumą bei atsakingai tirti visus smurto nusikaltimus. 41 proc. Lietuvoje gyvenančių LGBTI asmenų vengia tam tikrų vietų, bijodami tapti prievartos, grasinimų ar priekabiavimo aukomis. 27 proc. LGBTI žmonių Lietuvoje per paskutinius penkerius metus yra patyrę fizinį arba seksualinį smurtą“, – rašoma organizatorių pranešime.
Įspėjo dėl gresiančios atsakomybės
Kauno policija eitynių organizatorius įspėjo dėl gresiančios atsakomybės.
„Susitikime dalyvavę pareigūnai organizatorius oficialiai įspėjo apie gresiančią atsakomybę, jeigu vyks nesankcionuotas renginys ir leidimas nebus jam gautas. Atsakomybė už susirinkimų įstatymo pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 494 str. (Susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimas). Už tai numatyta bauda iki 600 eurų“ – pranešė O. Vaitkevičienė.
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad artėjant LGBTQ bendruomenės eitynių datai viešojoje erdvėje pradėjo plisti raginimai užkirsti kelią šioms eitynėms.
Policija praneša, kad renka informaciją apie šių kvietimų platintojus ir organizatorius.
Socialiniuose tinkluose – protestuotojų prieš LGBTQ+ eitynes skatinimai kovoti su šia bendruomene ir rugsėjo 4-ąją pasipriešinti seksualinių mažumų šalininkams. „Policija stebi ir vertina visas galimas grėsmes, ruošiamasi įvairiems scenarijams“ – teigia Kauno apskrities VPK atstovė žiniasklaidai O. Vaitkevičienė.
