„Kitąmet sueis 15 metų nuo prezidento mirties, bet iki šiol buvusiam valstybės vadovui nėra pastatyta deramo atminimo ženklo. Pabandysime tai padaryti Kaune“, – pranešime teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kitą savaitę posėdžiausianti Kauno miesto taryba svarstys mero siūlymą pastatyti paminklą A. M. Brazauskui.
„Kiekvienas kaunietis ir bet kuris lietuvis turi prisiminti valstybės vadovus. Šiandien turbūt retas galėtų išvardyti šalies prezidentus eilės tvarka. Tarpukario prezidentų – Smetonos, Stulginskio, Griniaus – skulptūros stovi priešais Istorinę Prezidentūrą, bet neturime deramo atminimo ženklo dar 2010 metais mirusiam A. M. Brazauskui. Manau, tai neteisinga ir turi būti ištaisyta“, – tvirtino V. Matijošaitis.
Kauno mero įsitikinimu, A. M. Brazauską kauniečiai turėtų prisiminti ne vien kaip šalies vadovą, bet ir kaip aukštos kvalifikacijos inžinierių.
Anot savivaldybės pranešimo, vienas ryškesnių jo profesinių pasiekimų – darbas statant Kauno hidroelektrinę, 2014 metais jai suteiktas A. M. Brazausko vardas.
„Hidroelektrinė stovi tvirtai, bet šį tą dar liko padaryti ir mums – turime pastatyti šliuzą laivybai, kad vandens kelias Nemunu vėl būtų vientisas, nepertraukiamas“, – sakė Kauno meras.
Savivaldybės teigimu, jau eidamas premjero pareigas, A. M. Brazauskas politiniais sprendimais prisidėjo prie M. K. Čiurlionio tilto bei „Žalgirio“ arenos statybų Kaune, palaikė idėją Lietuvai 2011-aisiais surengti Europos krepšinio čempionatą, prisidėjo, kad Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose būtų pastatytos sporto arenos.
Pasak V. Matijošaičio, mintį pastatyti paminklą buvusiam prezidentui pametėjo prieš kelias savaites gauta užklausa iš žiniasklaidos. Žurnalistas priminė seną įvykį, kai paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Kaune viešėjęs A. M. Brazauskas apsilankė Istorinėje Prezidentūroje ir sau būdingu sąmoju pasiteiravo, ar kada nors ateityje ten stovės ir jo skulptūra.
Kauno meras tvirtino sumanymą jau aptaręs su viena iš velionio prezidento dukterų.
A. M. Brazauskas Lietuvos prezidento pareigas vykdė 1993–1998 metais, o 2001–2006 metais buvo Vyriausybės vadovu.
Jis taip pat buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, 1992–1993 metais ėjo Seimo pirmininko pareigas, sovietmečiu kurį laiką vadovavo Sovietų komunistų partijos padaliniui Lietuvoje, 1988 metais jam vadovaujant Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. A. M. Brazauskas buvo išrinktas jos vadovu, vėliau tapo Lietuvos demokratinės darbo, Lietuvos socialdemokratų partijų pirmininku.
A. M. Brazauskas po sunkios ligos mirė 2010 metų birželio 26 dieną.
