Kauno apskritis – Lietuvoje pagamintų prekių eksporto lyderė. Pernai Kauno apskrities įmonės eksportavo Lietuvoje pagamintų prekių už 9,384 mlrd. litų, tai sudarė 19 proc. lietuviškos kilmės eksporto, skelbia Statistikos departamentas, minėdamas Kauno miesto dieną.
Daugiausia eksportuojama trąšų, baldų, javų, mašinų ir įrengimų. Pagrindinės šalys, į kurias eksportuota – Vokietija, (13,4 proc.), Jungtinė Karalystė (8,1 proc.), Prancūzija (7.1 proc.), Latvija (6,4 proc.)., Švedija (6,1 proc.)
Šių metų pradžioje Kaune veikė beveik 12 tūkst. ūkio subjektų. Daugiausia (3,3 tūkst.) buvo mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonių.
Prieš 90 metų
Visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, 1923-iaisiais Kaune gyveno 92,4 tūkst. gyventojų. Moterų buvo mažiau negu vyrų (43,9 tūkst., vyrų – 48,5 tūkst.). Daugiau kaip pusė (59 proc.) kauniečių buvo lietuviai (54,5 tūkst.), 27 proc. – žydai (25 tūkst.), apie 4 proc. – lenkai (4,2 tūkst.), kiek daugiau nei 3 proc. – rusai (2,9 tūkst.), 3,5 proc. – vokiečiai (3,2 tūkst.). Be išvardytųjų, Kaune gyveno ir kitų tautybių piliečių: 123 latviai, 171 baltgudis (baltarusis) ir trys moterys anglės.
Namų ūkių buvo suskaičiuota kiek daugiau nei 23 tūkst. Pagal tikybą daugiausia būta krikščionių – 66,7 tūkst., iš jų 57 tūkst. – Romos katalikai.
Jaunimo (iki 25 metų amžiaus) dalis 1923 m. Kaune buvo didžiausia, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis. Vaikų iki 10 metų amžiaus buvo 13,3 tūkst., nuo 10 iki 20 metų – 18,5 tūkst., 20–24 metų – 18 tūkst. Vyresnių nei 60 metų gyventojų buvo 5,5 tūkst.
Tarpukario Kaune veikė dvi aukštosios mokyklos: Lietuvos universitetas (įkurtas 1922 m.) ir Žemės ūkio akademija (įkurta 1924 m.). 1928 m. Lietuvos universitetą lankė per 4 tūkst. klausytojų, įskaitant ir laisvuosius. Žemės ūkio akademiją 1928-aisiais lankė 231 studentas.
Kauno apylinkėse kurortinėse vietovėse Kačerginėje, Kulautuvoje, Panemunėje buvo įkurtos klimato stotys, vasarnamiai, vilos, sanatorija. Žmonės čia atvykdavo pailsėti ir pasigydyti. Susisiekimas vyko garlaiviais. Daugiausia vasarotojų (daugiau kaip 3 tūkst.) kasmet sulaukdavo Kulautuva.
Kaune 1928 m. buvo 1,1 tūkst. pramonės įmonių, kuriose dirbo 8,2 tūkst. darbuotojų. Kaune veikė saldainių fabrikas, muilo, baldų ir medžio dirbinių, plytų, linų apdirbimo, poligrafijos, mašinų ir metalo apdirbimo įmonės, degtukų, avalynės fabrikai, lentpjūvės, malūnai. Kaunas šiandien
Nuo tarpukario Kaunas išsiplėtė beveik penkis kartus. Gyventojų skaičius smarkiai išaugo. Išankstiniais duomenimis, 2013 m. pradžioje Kaune gyveno 306,9 tūkst. gyventojų, iš jų 56 procentai moterų ir 44 procentai vyrų. Darbingo amžiaus gyventojai sudaro 61 procentą, vaikai iki 16 metų – 15 procentų, pensinio amžiaus – 24 procentus miesto gyventojų.
2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, 93,6 procento Kauno gyventojų buvo lietuviai, 3,8 proc. – rusai, 0,4 procento – lenkai, 0,3 procento – baltarusiai, po 0,1 procento – žydai ir vokiečiai.
Kaune veikia 8 aukštosios mokyklos, kuriose studijuoja beveik 10 tūkst. studentų.
Kaune įsikūrę 14 muziejų, kuriuose pernai apsilankė 365 tūkst. lankytojų, 3 kino teatrai, kuriuose vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė 2,5 karto, 8 teatrai (5 iš jų – nevalstybiniai), pernai sulaukę 148 tūkst. žiūrovų, 31 viešoji biblioteka, turėjusi 41 tūkst. skaitytojų.
Kasmet Kaune apsilanko apie 400 tūkst. užsienio šalių turistų. Mieste veikia 48 apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos, kuriose pernai apsistojo maždaug 130 tūkst. užsieniečių.
