Iki gruodžio 1 dienos Kauno miesto savivaldybė planuoja parengti programą "Kaunas 2010 - inovacijų miestas", kuria vadovaudamasis miestas, turintis didžiausią regione techninių mokslų potencialą, sieks tapti visos Lietuvos inovacijų varikliu.
Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas ketvirtadienį Eltą patikino, jog negailės pastangų, kad savivaldybė taptų ne tik biudžetą administruojančia institucija, bet ir tokia institucija, kuri skatina miesto ir regiono plėtrą, sudarydama visas sąlygas, reikalingas inovacijoms plėtotis.
Miesto vadovas tikisi, kad siekis paversti Kauną inovacijų miestu taps savivaldybės ir visų savivaldybei pavaldžių įstaigų siekiu.
Programos parengimo iniciatoriai teigia, jog numatoma papildyti Kauno miesto strategiją, infrastruktūros projektus pritaikyti naujas technologijas ir produktus kuriantiems žmonėms ir įmonėms. Prie mero institucijos, miesto vadovo iniciatyva, bus sukurta inovacijų taryba.
Anot mero visuomeninio patarėjo Vaido Repečkos, taip pat bus įsteigtas inovacijų prizas, teikiamas novatoriškiems žmonėms ir įmonėms.
Miesto savivaldybė, nepaisydamas sunkmečio, parems įmones, kurios diegia naujas technologijas, mažindama žemės mokesčius bei sudarydama sąlygas naujiems projektams įgyvendinti. A. Kupčinskas asmeniškai atkreips dėmesį į miestui naudingus inovatyvius projektus, kuriais kuriamos naujos darbo vietos. Tiesa, mero pastebėjimu, savivaldybės parama gali būti ne tik finansinė, bet ir moralinė.
Savivaldybė gali tapti koordinatore, bendra programa sujungiant mokslo ir pramonės slėnių, aukštųjų mokyklų, mokslo institucijų ir verslo pastangas Kauną paversti inovacijų centru.
"Netrukus bus panaikintos apskritys, todėl miesto savivaldybės galimybės dar labiau išaugs. Mano nuostata dėl Kauno oro uosto valdymo nesikeičia - savivaldybė gali dalyvauti šiame valdyme. O tai reiškia miestui vystytis atsivers nemažai naudingų perspektyvų", - sakė Eltai meras A. Kupčinskas.
Programos sumanytojai teigia, jog tradiciniais gamybos veiksniais grindžiama ekonomika auga trumpai, nėra tvari, ką ir parodė Lietuvai tekęs sunkmetis. Inovacijos leidžia modernizuoti tiek esamus įmonių procesus, tiek sukurti naujus, dar iki šiol nematytus produktus. Tokie nauji procesai ir produktai leidžia geriau konkuruoti. Inovacijų diegimas neįvyksta greitai. Kad ir kaip norėtųsi greitai atsitiesti po sunkmečio - tai bus sunku padaryti. Nes ilgalaikė sėkmė priklauso nuo nuolatinio ir kryptingo darbo. "Panašiai buvo kalbama ir kuriant Technopolį. Tačiau noriu pastebėti, kad inovacijų programos sukūrimo klausimu jokios diskusijos miesto taryboje kol kas nėra buvę. Niekas nesako, jog apie inovacijas dabar kalbėti - ne laikas. Galima šitaip kalbėti, galima daug ko siekti, bet žodžius visada reikia pagrįsti finansiniais ištekliais. Kol kas realybė yra tokia - savivaldybės skolos tik auga", - Eltai sakė miesto tarybos Miesto plėtros, investicijų ir verslo komitetui vadovaujanti ekonomistė dr. Jūratė Matekonienė.
"Man tokia iniciatyva ir siekių išdėstymas labiau kvepia pirmo kurso studentams skirto ekonomikos vadovėlio citatomis. Iš esmės, manau, čia - tik tuščios ambicijos, dar tiksliau - nusitaikymas į mokslo visuomenę. Nes priešrinkiminės akcijos, galima sakyti, jau prasidėjo. Ir kartu prasideda pašnekėjimai vien tam, kad pašnekėtum. Tokia pačia akcija pavadinčiau ir valdančiosios koalicijos organizuotas gyventojų apklausas dėl to, kas jau seniai savivaldybėje nuspręsta", - ironizavo opozicijos atstovas Kauno miesto taryboje, "darbietis", verslininkas Rytis Šatkauskas.
