Laikinąją sostinę apsėdo nauja manija - kone visiems miesto objektams atnaujinti ar naujiems statyti prašyti Vyriausybės pripažinti juos nacionalinės svarbos. Tačiau tuo valdžios gebėjimai sėkmingai tvarkytis ir išblėsta, teigia "Lietuvos žinios" .
Kauno valdžia ketina prašyti Vyriausybės suteikti nacionalinio objekto statusą dar vienam objektui - S.Dariaus ir S.Girėno sporto centrui. Savivaldybės atstovai mano, jog tai padėtų iš valstybės ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lengvai gauti lėšų, reikalingų stadiono renovacijai. Tačiau šias viltis skeptiškai vertinantys kai kurie miesto politikai įsitikinę, kad strateginių projektų nesugebančiai įgyvendinti Kauno valdžiai diskusijos dėl nacionalinio statuso tėra proga pasireklamuoti.
Nenori įsileisti privataus kapitalo
Sėkmės atveju įtariai į privačias investicijas žiūrintys miesto vadovai turėtų galimybę atmesti FBK "Kaunas" siūlymą į stadiono renovaciją investuoti 77 mln. litų. Už tai klubas norėtų gauti 20 metų objekto panaudos sutartį. "Nacionalinis statusas tiesiogiai pinigų neduoda, tačiau leidžia pasinaudoti lėšomis, kurios ateina iš ES srautų, taip pat suteikia galimybę miesto vadovams aiškiau kalbėtis su Vyriausybe dėl finansavimo iš biudžeto", - sako Vytas Snarskis, VšĮ "S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras" direktorius. Panašios nuomonės yra ir miesto meras Andrius Kupčinskas. Jo teigimu, bus pateikta papildomų argumentų, kodėl šis sporto centras, kuriame rengiamos svarbiausios šalies lengvosios atletikos ir futbolo varžybos, turėtų likti miestiečių poreikiams.
Tiesa, tyčia ar ne miesto politikai pamiršta kelis svarbius momentus. Pirma, teikiant ES struktūrinių fondų paramą 2007-2013 metais toks kriterijus kaip nacionalinio objekto statusas nėra numatytas kaip suteikiantis prioritetą kitų projektų atžvilgiu. Antra, Vilniuje artimiausiu metu bus pradėtos lengvosios atletikos ir futbolo stadiono bei sporto komplekso statybos. Šiam objektui Vyriausybė jau yra suteikusi nacionalinės svarbos statusą ir numačiusi 200 mln. litų paramą, tad vargu ar Kaunui pavyktų varžytis su sostine.
Statusas gautas, kas toliau?
Kauno valdžia jau ne vienam miesto objektui prašė Vyriausybės suteikti nacionalinės svarbos statusą, tačiau net jį gavus dėl, kaip teigiama, valdininkų nekompetencijos strategiškai svarbūs projektai taip ir lieka neįgyvendinti. Prieš metus paprašę suteikti planuojamai statyti arenai Nemuno saloje nacionalinį statusą savivaldybės atstovai net nesugebėjo pateikti Vyriausybei tam reikalingų dokumentų. Nors statusas suteiktas, sala iki šiol tuščia, o savivaldybės atstovai vis dar nežino, kaip surinks arenos statyboms būtinus kelis šimtus milijonų. Tiesa, vakar vykusiame miesto tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas "Dėl Kauno pramogų ir sporto rūmų (Kauno arenos komplekso) Nemuno saloje statybos rėmimo fondo sudarymo".
Nacionalinis statusas negelbėja ir merdėjančių Girstučio kultūros rūmų, kurių baseino renovacijai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų nepavyko gauti 17 mln. litų finansinės paramos. O nacionalinio statuso jau tikimasi ir Laisvės alėjai. Šiandien dažnas kaunietis juokauja, jog ir savo daugiabučių renovacijai reikėtų prašyti nacionalinės svarbos statuso, kad bent jau gyvenimo sąlygos nustekentame mieste būtų kiek pakenčiamesnės.
Nauda ar politikavimas
Aukščiausių miesto vadovų iniciatyvas skeptiškai vertinantys politikai įsitikinę, jog vietos valdžiai derėtų ne prašinėti Kauno objektams suteikti nacionalinį statusą, o įdarbinti kompetentingus specialistus, kurie sugebėtų į miestą pritraukti investicijų. "Manau, čia daugiau politikavimas, nes tai leidžia mūsų valdantiesiems pasireikšti, pasirodyti visuomenei gražiu rakursu, pabendrauti su Vyriausybės vadovu ir kitais ministrais, tačiau viskas tuo ir baigiasi. Tai rodo mūsų skaudi patirtis", - sako Kauno miesto tarybos narys Pranas Paškevičius. Panašios nuomonės laikosi ir daugiau politikų.
Sigitas Valadka
