Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva - imti ir baigti liustraciją - vėl ištraukė šią užakusią ir užpelkėjusią temą į viešąją erdvę. Iniciatyva sveikintina, nes procesas vyksta tikrai bergždžiomis, menkaprasmėmis apsukomis ir dauguma jau net pamiršo, kam jis buvo pradėtas.
Visuomenininkų būreliu paversta komisija be lėšų ir įgaliojimų buvo sukurta tarsi tyčia vien tam, kad pati idėja būtų sukompromituota. Administracinių teismų praktika - net stenant stengtis nepastebėti ir nepripažinti paties sovietinio saugumo (KGB) egzistavimo fakto, jei tik yra bent menkiausia galimybė taip elgtis, - išvedė iš kantrybės entuziastų komisiją. Jos didžioji dalis pasitraukė. Dabartinis komisijos pirmininkas mėgina dirbti, tačiau iš jo pastangų išeina, kad toliau (jau greitai prasidės trečias cirko dešimtmetis) "liustruojama" viena Kazimira Prunskienė. Baisu net pagalvoti, ką reikėtų veikti, jei ji, pavyzdžiui, emigruotų.
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus leisgyvį procesą dar ir užkalė į karstą. Gelbėdamas savo mylėtus ir popintus KGB rezervininkus bei jų karjeras, vetavo naujo Liustracijos įstatymo redakciją, ketinusią padaryti komisiją veiksnią. Į Seimą eidami konservatoriai žadėjo naują įstatymą ir įgalią dirbti komisiją, bet, kaip ir daugelį savo pažadų, nurašė į kovos su krize bei taupymo sąnaudas. Tiesa, projektas kažin kur girgždėdamas vaikšto po parlamentinių procedūrų labirintus, bet nematyti nei didelio entuziazmo, nei noro "išlaidauti", kai dievagojamasi taupyti.
Bėda ta, kad popierių ir pavardžių paviešinimas, net su labai genialiais komentarais, kurie žadami pateiktuose projektuose, - dar ne liustracija. Apskritai paviešinti kuo daugiau dokumentų - logiškas sumanymas, o dar svarbiau - kuo greičiau ištraukti liustracijai reikalingus dokumentus iš Valstybės saugumo departamento (VSD) nagų. Šita realios pertvarkos niekaip nesulaukianti kontora jau "pasižymėjo". Viešumas ir proceso pabaiga turėtų padaryti galą ne tik kabinetinėms liustracijoms ir naktiniam "bylų susiuvinėjimui", kokį matėme per VSD skandalą, kai KGB agentu negrabiai mėginta paversti departamentui neįtikusį politiką. Lapelių ištraukinėjimas reikiama proga ir su tuo susijusios galimybės šantažuoti, šmeižti bei kompromituoti - toks ligšiolinės praktikos rezultatas.
Tik yra viena abejonė, kurios prezidentės iniciatyva, kol kas nepalydėta jos pačios siūlomais aiškiais teisės aktų projektais (labai jau būdinga situacija), neišsklaido. Ji susijusi su neseniai pasibaigusiu teismo procesu, per kurį toks Klimaitis, paviešintuose KGB dokumentuose švelniai vadinamas agentu Kliugeriu, mėgino nubausti tais viešais dokumentais besiremiančius politinius kalinius. Taigi pats paviešinimas niekam nesuteiks teisės saugiai ko nors pavadinti kagėbistu ir apskritai neturės jokių teisinių padarinių. Tai bus medžiaga smalsiems istorikams, žurnalistams ir politikams, bet ne teismams. Ypač administraciniams. Tokia "liustracijos pabaiga" ničnieko neduotų kandidatų į valstybės aukščiausius postus atrankai.
Tikrai logiškai liustracijos proceso pabaigai, jei jau norima turėti ir teisinį, ne vien moralinį rezultatą, vis dėlto reikėtų realiai galinčios dirbti komisijos.
Ji galėtų dar ir tikrinti (nebūtinai kam nors pasiskundus), melavo ar nemelavo savo anketose kandidatai į tam tikras pareigybes. Šių sąrašas nebūtinai, kaip kitados tyčia išsidirbinėdami siūlė kai kurie politikai, turėtų apimti naktinius sargus ir privačių bendrovių vadovus. Pakaktų užtikrinti, kad KGB atsargos karininkai nebūtų skiriami VSD direktoriais ir pačiais liustruotojais.
Jei norima liustracijos proceso pabaigos, reikia naujo įstatymo ir realaus finansavimo, o ne raginimų kažką kaip nors baigti ir nesibaigiančių pokalbių apie tą pabaigą. Prezidentei tam suteikiama įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, o padėti ją įgyvendinti gali septyni patarėjai - teisininkai. Jeigu nieko daryti tiesiog nenorima, jei tikslas yra tik kaip nors "uždaryti" nemalonią temą - pats laikas liautis žaisti. Pritaikykime liustracijai visagalį išmintingąjį "saulėlydį" ir tikrai palikime visą šią medžiagą vien vakaro skaitiniams. Tuomet kalbėkime ne apie proceso pabaigą, o pripažinkime ir atšvęskime (galima kartu su Kovo 11-osios jubiliejumi) bandymo liustruoti žlugimą.
