Praėjusiais metais iš kitų valstybių įkalinimo įstaigų į Lietuvą atlikti tos šalies teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo perduoti 34 Lietuvos piliečiai. 2011 m. tokių atvejų buvo 42, o per šių metų nepilną pusmetį 11 nuteistųjų buvo perduoti atlikti bausmės į Lietuvos pataisos įstaigas.
Šiuo metu Teisingumo ministerija susirašinėja su kitų šalių įgaliotomis institucijomis dėl daugiau kaip 50 asmenų perdavimo iš Švedijos, Vokietijos, Norvegijos, Austrijos, Japonijos, Panamos ir kitų valstybių įkalinimo įstaigų.
2012 m. daugiausia nuteistų Lietuvos piliečių tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui buvo perduota iš Norvegijos (16), Švedijos (5) ir Ispanijos (3).
Perduodant nuteistuosius asmenis atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę iš vienos valstybės į kitą, vadovaujamasi daugiašalėmis tarptautinėmis sutartimis (1983 m. Europos Tarybos konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo bei jos 1997 m. papildomu protokolu; 1970 m. Europos konvencija dėl tarptautinio nuosprendžių pripažinimo; JTO tarptautiniais teisės aktais) arba dvišalėmis tarptautinėmis sutartimis.
1983 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl nuteistųjų asmenų perdavimo numatytos sąlygos, kuriems esant yra galimas asmens perdavimas likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti. Perduodant asmenį Lietuvai, jis turi būti mūsų šalies pilietis, jam paskelbtas nuosprendis privalo būti galutinis ir neskundžiamas. Taip pat likusios bausmės laikas turėtų būti mažiausiai 6 mėnesiai nuo prašymo perduoti padavimo datos arba neterminuotas, veikimas arba neveikimas, už kuriuos asmuo nuteistas, turėtų būti laikomi nusikalstama veika ir Lietuvoje. Būtini ir abiejų valstybių sutikimai dėl nuteisto asmens perdavimo.
Vadovaujantis šia konvencija, reikalingas ir nuteistojo prašymas ar jo sutikimas būti perduotam Iškilus abejonėms dėl nuteistojo valios išreiškimo, Teisingumo ministerija gali prašyti užsienio valstybės kompetentingą instituciją suteikti galimybę Lietuvos konsului arba kitam pareigūnui įsitikinti tikrąja nuteistojo valia.
„Asmuo, šiuo metu kalintis užsienio valstybėje ir norintis būti perduotas Lietuvai atlikti likusią bausmės dalį, gali tokį prašymą rašyti įkalinimo įstaigos, kurioje atliekama bausmė, administracijai, tos šalies, kurioje asmuo kali, Teisingumo ministerijai ar Generalinei prokuratūrai, Lietuvos teisingumo arba užsienio reikalų ministerijoms. Tokius prašymus gali rašyti ir nuteistajam atstovaujantis asmuo, jo sutuoktinis arba artimi giminaičiai. Taip pat tokį prašymą gali pateikti tiek nuteisusioji valstybė, tiek valstybė, kurioje bus atliekama bausmė“, - sako Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento Teisinio bendradarbiavimo skyriaus specialistai.
Anot Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento Teisinio bendradarbiavimo skyriaus specialistų, susirašinėjimas tarp valstybių ir sprendimo priėmimas gali trukti nuo 3 mėnesių iki pusmečio ar ilgiau.
Europos Tarybos konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo leidžia valstybėms nenurodyti priežasčių, dėl kurių atsisakoma perduoti arba priimti nuteistą asmenį.
Šiuo metu dvišalės sutartis dėl nuteistųjų perdavimo galioja su Baltarusija, Rusija, Azerbaidžanu ir Lenkija. Kai kurios Lietuvos pasirašytos tarptautinės sutartys, pvz. su Baltarusija, numato išsamų pagrindų, kuriems esant nuteistojo perdavimas negalimas, sąrašą: (bausmė negali būti įvykdyta dėl senaties termino; valstybėje, gavusioje nuosprendį, nenumatyta bausmės rūšis, skirta nuosprendžiu; nuteistasis neatlygino nusikaltimu padarytos žalos ir t.t.).
Perimti Lietuvos piliečiai beveik visada patalpinami į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Šios įstaigos administracija pateikia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui teikimą dėl užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės suderinimo su mūsų šalies baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais. Teismas taip pat nustato pataisos įstaigos rūšį.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuosprendį vykdančioji valstybė yra išimtinai kompetentinga spręsti bausmės vykdymo klausimus pagal savo vidaus teisę, taip pat ir lygtinai paleisti asmenį. Suteikti malonę asmeniui arba paskelbti amnestiją gali abi valstybės, bet tik nuteisusioji šalis gali spręsti, ar reikia peržiūrėti nuosprendį. Pažymėtina, kad ne visais atvejais nuteistieji sutinka būti perduoti iš užsienio valstybės įkalinimo įstaigos į Lietuvos įkalinimo įstaigą.
„Nuteistojo sutikimas jį perduoti nėra būtinas, jeigu jį nuteisusi valstybė yra priėmusi sprendimą išsiųsti (deportuoti) nuteistąjį iš šalies. Dažniausiai tokius sprendimus dėl nuteistų Lietuvos piliečių yra priėmusios Skandinavijos šalių institucijos pagal tos šalies nacionalinę teisę“, - sako Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento Teisinio bendradarbiavimo skyriaus specialistai.
