Antradienį PAGD rengia spaudos konferenciją „Žūtys gaisruose: ar įmanoma pakeisti socialinės rizikos žmonių gyvenimo būdą?“
Apie pagrindines žūčių gaisruose priežastis Lietuvoje ir kaip tokių skaudžių nelaimių būtų galima išvengti, kalbėjo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas ir Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Evaldas Tamašauskas.
Kasmet nepavyksta išgelbėti virš 100 gyvybių
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininko Aurimas Gudžiausko teigimu, kasmet šalyje kyla virš 10 tūkst. gaisrų, juose miršta – virš 100 Lietuvos gyventojų.
„Šiemet gaisruose jau prarastos 62 žmonių gyvybės. Gaisrų kilo kiek daugiau nei 6500“, – nurodė jis.
„Kalbant apie šiuos skaičius, galime sakyti, kad tai yra nedidelė dalis, kuriai realiai kilo pavojus žūti gaisre. Mes sakome, kad yra tik ledkalnio viršūnė. Reikėtų pakalbėti apie tas aplinkybes, dėl ko jie žūsta ir koks pavojus kyla aplinkiniams“, – pridūrė A. Gudžiauskas.
Pagrindinės gaisrų priežastys, kurias pateikia ekspertas, siejamos su žmonių neatsakingumu: „Pirmoje vietoje išlieka neatsargus rūkymas, antroje vietoje neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi, po to netvarkingos, neprižiūrimos krosnys ir dūmtraukiai. Ketvirtoje vietoje – elektros instaliacija“, – nurodė jis.
„Kalbant apie žmonių elgesį, kaip ir minėjau, pagrindinės priežastys yra susijusios su neatsargiu žmogaus elgesiu. Turėtume kalbėti apie žmogaus sąmoningumą. Nesinorėtų visų žuvusių gaisruose tapatinti ir juos spalvinti viena spalva, nes žūsta įvairūs žmonės gaisruose. Tačiau, jeigu reikėtų piešti gaisro aukos portretą, mes pastebime, kad dažniausiai žūsta socialaus elgesio bruožų turintys asmenys, kuriems, matyt, sudėtinga suvokti savo aplinką, kylančius pavojus savo aplinkoje“, – nurodė jis.
Kita rizikos grupė, kaip teigia PAGD atstovas, senjorai ir savimi negalintys pasirūpinti neįgalieji: „Šiais metais turėjome atvejų, kai gaisruose žuvo nevaikštantys žmonės, kada žuvo labai garbaus amžiaus žmonės, kuomet net ir suveikęs dūmų detektorius nepadėjo išsigelbėti gaisre. Kalbant apie tokius žmones, yra ypatingai svarbu kad jie negyventų vieni“, – sakė jis, ragindamas atkreipti dėmesį į tokius žmones.
Mirčių padėtų išvengti žmonių atsakingumas
Svarbiausi du dalykai, kurie padeda išvengti gaisrų ir mirčių juose – saugi aplinka ir žmonių sąmoningumas, atsakingumas: „Mes šiuo dalykus užtikrindami galėtume išvengti mirčių“, – nurodė jis.
Kas 20 krosnis Lietuvoje yra netvarkinga, o kas 20 būstas turi netvarkingą elektros instaliaciją: „5 proc. namų ūkių, kurie naudoja neprižiūrėtos krosnis ir dūmtraukius, tačiau šalies mastu šie skaičiai yra milžiniški. Todėl ypatingai aktualu kalbėti apie žmonių saugumą“, – antradienį sakė A. Gudžiauskas.
Jis taip pat teigė, kad labai svarbu tinkamai pasiruošti šildymo sezonui – išsivalyti krosnis, dūmtraukius: „Jeigu kas 20 krosnis ir liks netvarkinga šį šildymo sezoną, tai neišvengiamai turėsime skaudžių pasekmių ir šiais metais“.
Sausį-rugpjūtį gaisruose žuvo 59 žmonės
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 6139 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 7,6 proc. mažiau. Pernai kilo 6640 gaisrų. Tai mažiausias 8 mėnesių gaisrų skaičius per 18 metų.
Per 8 šių metų mėnesius gaisruose žuvo 59 žmonės, iš jų 3 vaikai (pernai per tą patį laikotarpį – 57 žmonės, iš jų 2 vaikai), o 119 gyventojų (103) patyrė traumų.
2016–2020 m. duomenimis, per aštuonis metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 7965 gaisrai, kuriuose žūsta 59 gyventojai, šiemet gaisrų kilo 22,9 proc. mažiau, o gaisruose žuvusiųjų skaičius lygus 5–erių metų vidurkiui.
Šiais metais vieno gaisro metu žuvo 4 žmonės, iš jų 3 vaikai, o 5 gaisrai nusinešė po 2 žmonių gyvybes. Pernai per tą patį laikotarpį buvo kilę 6 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus.
