Pateikiame gydytojo V. Kasiulevičiaus įrašą, patalpintą socialinėje erdvėje „Facebook“:
„Prašymas šeimos gydytojams ir karščiavimo klinikoms !!!
Paskutines paras į Santaros klinikų Infekcinių ligų centrą atvyksta pacientų, kuriems įtarus ar netgi mobilioje stotelėje nustačius užsikrėtimą COVID-19, vis tiek skiriamas gydymas azitromicinu ar kitais antibiotikais. Vėliau tokie pacientai, jau pablogėjus būklei, kviečiasi GMP ir pervežami į ligoninę.
Taikyti gydymą azitromicino ir hidrochlorokvino deriniu galima tik laikantis specialių saugumo reikalavimų specializuotose ligoninėse, kadangi šio gydymo poveikyje kardiogramoje gali reikšmingai ilgėti Q-T intervalas ir atsirasti gyvybei pavojingų aritmijų rizika. Užsienio šalyse yra mirusių pacientų, kurie bandė gydytis patys.
Atkreipiu dėmesį, kad tokio gydymo efektyvumas iki šiol nėra patvirtintas atsitiktinės atrankos tyrimais, tačiau tiek užsienio šalyse, tiek Lietuvoje yra tokį derinį tinkamomis sąlygomis gavusių ir jau pasveikusių pacientų.
Azitromicinas yra svarbus galimo derinio su hidrochlorokvinu elementas, todėl vieno azitromicino paskyrimas siekiant sumažinti galimą citokinų audros riziką ar dėl kitų tai darančio gydytojo motyvų sukelia riziką, kad pacientui sumažės ligoninėje skiriamo azitromicino ir hidrochlorokvino derinio efektyvumas.
Labai prašau visų gydytojų patvirtinus COVID-19 susirgimą nukreipti tokius pacientus į specializuotą COVID-19 ligoninę: Santaros klinikas, Panevėžio ligoninę, Šiaulių ligoninę, Kauno klinikinę ligoninę ar Klaipėdos universitetinę ligoninę skiriant tik paracetamolį temperatūros mažinimui, jeigu toks poreikis yra. Nepamirškite, kad netgi virusinės pneumonijos požymiai rentgenogramoje, naujai atsiradęs limfocitų skaičiaus sumažėjimas kraujo tyrime, nepaaiškinamas laktatdehidrogenazės, kepenų fermentų ar D-dimerų padidėjimas ir sumažėję SpO2 rodikliai pulsoksimetre karščiuojančiam pacientui netiesiogiai informuoja jus apie COVID-19 susirgimo tikimybę. Turite padaryti viską, kad toks pacientas būtų ištirtas PGR mėginiu ir nukreiptas tinkamam gydymui.
Labai prašau Lietuvos savivaldybių vadovų suvokti, kad sergančius COVID-19 ligoninėje ištyrus, paskyrus tinkamą gydymą, sumažėjus citokinų audros rizikai ir stabilizavus pacientų būklę, dalis sergančiųjų COVID-19 gali sėkmingai tęsti gydymą jums pavaldžiose gydymo įstaigose laikantis specialių reikalavimų. Kitu atveju COVID-19 ligoninės turės daug sveikstančių, bet mažai padės sergantiems.
Mano siūloma schema prieš keletą metų Lietuvoje buvo pritaikyta mažinant širdies kraujagyslių ligų mirštamumą. Nustačius miokardo infarkto diagnozę, pacientas buvo skubiai GMP pervežamas gydyti ne į rajono ligoninę, o į specializuotą kardiologijos centrą Lietuvos teritorijoje ir grąžinamas į rajono ligoninę kelių parų laikotarpyje jau atlikus diagnostines ir gydomasias procedūras, sudarius detalų tolesnio gydymo rajono ligonineje planą.
Tokie darnūs bendradarbiavimo veiksmai leido reikšmingai mažinti miokardo infarkto mirštamumą 30 dienų laikotarpyje. Minimo projekto autoriai profesorius Aleksandras Laucevicius ir profesorius Pranas Šerpytis galėtų papasakoti daugiau, bet mes tikrai turime geros bendradarbiavimo patirties. Pritaikykime ją COVID-19.
Labai prašau visų pacientų susirgus COVID-19 kuo skubiau atvykti į COVID-19 ligoninę ir neeksperimentuoti. Jūsų gyvenimas yra vienas, o COVID-19 ligoninių gydytojai yra profesionalai“, – rašė profesorius V. Kasiulevičius.
Svarbiausia informacija apie koronavirusą
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Pagal kovo 28 d. atnaujintą apibrėžimą, nuo šiol įtariamas COVID infekcijos atvejis apibūdinamas taip: asmuo su ūmia kvėpavimo takų infekcija (staigiai prasidėjęs bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus IR 14 dienų laikotarpiu iki simptomų pradžios keliavo ar gyveno teritorijose, kur vyksta COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vietinis plitimas ar plitimas visuomenėje.
ARBA
Asmuo su ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomais IR buvęs artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atveju. Be įtariamų atvejų laboratoriniai tyrimai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atliekami ir šioms tiriamųjų asmenų kategorijoms (šios kategorijos asmenys yra tiriami dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriškai ir tik patvirtinus atvejį apie jį yra pranešama ir pradedamos taikyti atvejo valdymo priemonės):
1) Asmuo su sunkia ūmia kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) IR kuriam būtina hospitalizacija IR nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
2) Sveikatos priežiūros specialistai.
3) Kiti asmenys, kuriems pasireiškia ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomai. Tikėtinu atveju laikoma: toks atvejis, kurio tyrimas dėl 2019-nCoV yra neaiškus arba kurio tyrimai buvo teigiami atlikus pan-coronavirus vertinimą. Patvirtintas atvejis yra asmuo, kuriam laboratorijoje patvirtinta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), nepriklausomai nuo klinikos ir simptomų.
SAM įsakymas numato, kad visiems į šalį iš užsienio grįžtantiems asmenims privalomas 14 dienų karantinas.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
Čaplinskas: koronavirusas pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms:
