Štai VU Medicinos fakulteto prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius nenustoja pabrėžti, kad norint suvaldyti viruso plitimą būtina atlikti kuo daugiau testavimo, tačiau kartu priduria, į kokius simptomus reikia atkreipti dėmesį, jei pradėjote karščiuoti.
„Anksti nustatyti COVID-19 gyvybiškai reikia PGR, bet mėginių atsargos nedidelės, nauji pakeliui, todėl reikia susitaikyti su realybe. Visiems visko trūksta. Mes ne Pietų Korėjoje, kuri gamina testus. Mes Lietuvoje, kur susitarti visiems su visais visada sunku. Per sienomis uždarytą pasaulį viskas juda lėtai. Reikia kantrybės dienos, dviejų, savaitės. Jokie kaltinimai pavėluotais sprendimais nieko nebeveikia. Ką daryti tokiu atveju?
Suvokti, kad ligą platiname MES vieni KITIEMS. Izoliacija, socialinė distancija padės sumažinti plitimą. Kuo stipriau jos laukysimės, kol mus pasieks reagentų siuntos, tuo mažiau bus ligos.
Suvokti, kad net užsikrėtus COVID-19 esmė yra ne pati diagnozė, o atpažinti, kada tikrai jums reikia į ligoninę.
Sukarščiavę galvokit, kad tai COVID-19 ir elkitės pagal šiai ligai būdingas rekomendacijas: izoliuokitės, vertinkite savo savijautą, dusulį, kvėpavimo dažnį (virš 30 kartų per minutę yra blogai), stiprėjantį kosulį, palaikykite telefoninį ryšį su medikais ir klausykite jų nurodymų.
Bet kokiame kare vadai kažko laiku nebus padarę, bet tai nereiškia, kad jūs neturite išgyventi. Tai tiesiog reiškia, kad jūs kliausitės ribotų resursų pagalba. O ir pasiklydus miške ne visada mobilaus telefono navigacija po ranka. Pamirškite laikus, kai gydytojas gelbėjo dėl kiekvieno pojūčio. COVID-19 viską pakeitė. Bet daug priklauso nuo jūsų šalto racionalaus proto. Todėl nepasiduokite“, – tokiu įrašu gydytojas dalinosi savo socialinio tinklo paskyroje.
Ar Lietuvos medikai pasiruošę kovoti su koronavirusu?
Pagrindinės rekomendacijos dėl koronaviruso
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai.
Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Nuo kovo 16 d. pakeistas įtariamo atvejo apibrėžimas: žmonės, grįžę (ar iki to 14 d. keliavę) iš bet kurios užsienio valstybės, laikomi galimai užsikrėtusiais, jei jiems pasireiškia bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas. Tai yra, jei staiga prasidėjo karščiavimas, kosulys ar apsunkintas kvėpavimas ir simptomams paaiškinti kitų medicininių priežasčių nėra.
Taip pat įtariamu atveju laikoma, jei žmogui pasireiškė ūmi kvėpavimo takų infekcija ir jis buvo artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju.
Taip pat įtariamu atveju laikoma, jei žmogus, kuriam pasireiškia sunki ūmi kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir jam būtina hospitalizacija ir nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
Keliautojams, grįžusiems iš bet kurios šalies, 14 dienų būtina izoliuotis. Jiems būtina kasdien matuotis kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir, jei atsiranda bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas, staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – pirmiausia būtina skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.
Pasireiškus simptomams bus atliekamas tepinėlis naujojo koronaviruso infekcijai nustatyti. Žmonėms, kuriems 14 dienų privaloma izoliuotis namuose, nes jie grįžo iš užsienio, eiti į lauką, jei tai gali sukelti pavojų kitiems žmonėms, draudžiama. Žmogus išeiti į lauką gali, jeigu jis tikrai gali užtikrinti, kad jo buvimas lauke niekam nesukels pasekmių, pavyzdžiui, jis išeis į savo balkoną, terasą, nuosavą kiemą, kuriame nesutiks kitų žmonių.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
