Kantrybė kartais trūksta. Tačiau tokie pykčio priepuoliai dažniausiai – ilgalaikio streso pasekmė. O stresas darbe – vienas dažniausių. Nuolat jį patiriantys sako trečdalis gyventojų. Beveik dviem trečdaliams stresas darbe yra pagrindinė blogos nuotaikos priežastis. Ekspertai tvirtina, kad iš tiesų skaičiai daug didesni. Dažniau ar rečiau, streso padarinius jaučiame kiekvienas.
Psichologai ir medikai primena: visos ligos – nuo nervų. Trumpalaikis stresas žalos nepridarys, tačiau ilgalaikis gali privesti ir iki insulto. Nuolat įsitempę darbuotojai blogiau atlieka ir savo užduotis.
„Mes visą laiką esame pripumpavę, organizmas pripumpuotas streso hormonų. Tai reiškia, kad mes visą laiką esame kovinėje parengtyje: visą laiką raumenys įsitempę, visą laiką kur nors skubame ir pan.“, – teigia „Žmogaus studijų centro“ direktorė, daktarė Edita Dereškevičiūtė.
Psichologai nesunkiai įvardija, kokių profesijų atstovai greičiausiai taps jų pacientais. Didžiausią stresą patiria tie, kurie nuolat bendrauja su žmonėmis ir turi priimti greitus sprendimus: gydytojai, policininkai, mokytojai.
Nuolatinis stresas silpnina imunitetą, atsiranda skrandžio bėdos, odos ligos, įvairūs skausmai. Ilgainiui tai gali privesti net iki insulto, infarkto ar depresijos. Pasak psichologės Editos Dereškevičiūtės, priešnuodis šiems simptomams yra mėgstama veikla, tačiau daugelis ją pamiršta ir vietoje to nuolat prisimena, kas negero šiandien įvyko. Streso tik daugėja ir ratas įsisuka kaip reikiant.
Apie tai plačiau – TV3 reportaže.