Ketvirtadienį interviu „Euronews“ L. Kasčiūnas aptarė Ukrainos narystę NATO, Šiaurės Korėjos įsikišimą į Rusijos ir Ukrainos karą, Vakarų pasiruošimą atgrasyti grėsmes bei nepatikimus NATO partnerius.
Esate sakęs, kad NATO turėtų nušauti į NATO oro erdvę įskridusius Rusijos dronus. Daugelis NATO sąjungininkų sakytų, kad tai yra provokacija, kuri gali paskatinti dar didesnę eskalaciją, o kartais tai gali būti neproporcinga. Paaiškinkite, kodėl manote, kad tai gera idėja?
Kiekviena NATO šalis turi teisę į savigyną. Vienas dalykas yra dronų aptikimas, kitas – jų naikinimas. Valdymo sutrikdymas (soft-kill) yra tada, kai dronas nukrenta, o fizinis sunaikinimas (hard-kill) yra tada, kai jis nušaunamas.
Taigi jei patenka į jūsų teritoriją, žinoma, taikykite proporcingumo principą. Jei dronas skrenda į mišką, galbūt ne taip rizikinga leisti jam nukristi. Tačiau jei jis skrenda kur nors ties miesto riba, kur gali pakenkti civilių gyvenimui, reikia šaudyti. Tai ne eskalacija, o gynyba.
Turime aktyviau imtis gynybos. Tai yra problema, nes Rusija žino, kad NATO yra gynybinis aljansas ir visada toks bus, bet jis galėtų daug aktyviau reaguoti į tam tikras situacijas. Jei nereaguosime, Rusija vis labiau stums šią liniją, ir tada turėsime problemų.
Minėjote, kad Baltijos šalys įspėjo Vakarus apie tai, tačiau buvo labai mažai padaryta dėl deeskalacijos. Ar manote, kad po kelerių metų atsigręšime atgal ir sakysime: mes tikrai suklydome, reikėjo [Ukrainai] iš karto duoti visus ginklus? Kaip manote, kokį poveikį tai turės?
Ronalas Reiganas yra pasakęs: „Taika per stiprybę“. Ši formulė klasikinė. Rusija neateina pas stipriuosius. Kai esi stiprus, Rusija nepuola. Tai labai paprasta – Rusija tave gerbia, kai esi stiprus.
Todėl jei norime taikos su Rusija, turime užsiauginti karinius raumenis, turime būti stiprūs, kad pasiektume taiką. Tai vienintelis dalykas ir mes to iki šiol nesupratome.
Ar jums kyla nusivylimas, kai bendraujate su kai kuriais NATO sąjungininkais, konkrečiai su Vengrija ir Slovakija?
Čia kita istorija. (Juokiasi.) [NATO] 5-asis straipsnis yra gana lankstus. Ne visos šalys privalo tave palaikyti ir priimti sprendimą suteikti karinę pagalbą.
Bet taip, mes turime problemų, kuomet kai kurios šalys, kurias vadiname sąjungininkėmis, savo elgesiu ir mąstymu veikia ne kaip sąjungininkės. Tai yra problema.
Ar tos šalys kelia grėsmę saugumui?
Nevadinčiau jų grėsme saugumui, bet jei paklaustumėte, ar jais pasitikime, tai abejotina.
Orbanas ir Fico?
Žinote, nenoriu nueiti į asmeniškumus, bet manau, kad kartais su jais turime būti, sakyčiau, tiesmukiškesni.
Visas pokalbis – „Euronews“ laidoje „The Europe Conversation“.
