„Mūsų išskirtiniai santykiai su Taivanu tikrai gali būti geras koziris mūsų santykiams su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Tai, kad amerikiečiai peržiūri savo globalų karinį buvimą, pozicijas ir svarsto iš Europos perkelti karius į pietryčių Aziją, į Tolimuosius Rytus – pirmiausia yra susiję su Kinijos sulaikymu ir Taivano apsauga“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė L. Kasčiūnas.
„Mūsų tie specifiniai santykiai yra puiki galimybė tai išnaudoti santykiuose su JAV. Tai gali būti koziris, kalbant apie Amerikos karių prisitraukimą į Lietuvą. Siūlyčiau vertinti per geopolitinę prizmę ir ten tikrai yra galimybių, kurias galima išnaudoti“, – akcentavo jis.
Kaip skelbta anksčiau, premjeras Gintautas Paluckas praėjusią savaitę interviu „Delfi“ teigė, jog Lietuvos ir Taivano santykiai yra „įšalę“, o dvišalis bendradarbiavimas – nors ir viešai kalbėta kitaip – praktikoje nepasiteisino. Tokiems teiginiams pritarė ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Savo ruožtu L. Kasčiūnas kritiškai vertina galimus svarstymus apie ekonominių ar diplomatinių santykių su Kinija normalizavimą. Pasak jo, siekiant atkurti ryšius, Pekinas keltų pernelyg daug reikalavimų.
„Kinija eina per ekonomiką, per telekomunikacijas, per investicijas į strateginius sektorius ir po to daro įtaką“, – dėstė jis.
„Labai įdomu būtų išgirsti premjero mintis, kaip jis planuoja tą normalizaciją. Jeigu jis nori Kinijos investicijas atsivesti čia, į Lietuvą, kurios perimtų mūsų strateginių ūkio šakų kontrolę – tada mes tikrai būsime prieš. Čia yra raudona linija, kurios tikrai neleisime peržengti“, – pabrėžė konservatorius.
ELTA primena, kad po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų, dabartinės Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.
Savo ruožtu užsienio užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva norėtų, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.
Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
