„Mes tikrai būsim pasirengę 2026 metais priimti papildomą naują Vokietijos besirotuojančią brigadą Lietuvoj ir norime, kad mūsų planas būti pasiruošusiems atlieptų Vokietijos planą kuo daugiau pajėgumų perkelt į Lietuvą, nes reikia suprasti vieną paprastą dalyką, Bundesveras irgi turi į save investuot, jiems irgi reikia atsistot ant kojų“, – penktadienį BNS sakė L. Kasčiūnas.
Komentuodamas prezidento Gitano Nausėdos po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) pasakytus žodžius, kad jis sutaręs dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje ir žada siekti jos buvimo jau 2026-aisiais, L. Kasčiūnas teigė, jog kryptis akivaizdi – Lietuvoje bus daugiau vokiečių pajėgumų.
„Kryptis, kad Vokietijos pajėgumų bus daugiau Lietuvoj, yra akivaizdi ir neabejotina, tikrai taip, bet kad mes jau turėtume tokią atgrasymo architektūrą mūsų valstybėje, kuri užpildytų mūsų strateginį tikslą, leistų kalbėti, kad tikslas pasiektas, čia yra procesas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Anot jo, siekdama Vokietijos brigados dislokavimo Lietuva vadovaujasi „žingsnis po žingsnio“ strategija, ruošia infrastruktūrą brigados išankstinės ginkluotės dislokavimui ir pan.
„Reikia padaryti viską, kad pratybų scenarijuose čia Lietuvoj nuolat rotuotųsi tos brigados bataliono dydžio vienetas. Yra dalykai, kurių turime siekti, ir manau, kad juos galima pasiekti, judėti į priekį“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Jis pabrėžė, kad vokiečių brigada yra svarbi Lietuvos gynybos architektūros dalis, bet taip pat svarbu ir regioniniai gynybos planai – per kiek laiko ateitų pajėgumai į pagalbą nuo „žvalgybinių indikatorių užsidegimo“, oro gynybos užtikrinimas ir t. t.
Lietuvos ir Vokietijos lyderiai pernai Vilniuje sutarė dėl Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vis dėlto Vilniaus ir Berlyno požiūriai, kokia apimtimi šis karinis vienetas turėtų būti dislokuotas, išsiskiria.
Lietuva siekia nuolatinio pajėgų buvimo, bet kol kas šalyje yra tik vieneto štabas. Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.
Be kitų dalykų, ruošdamasi priimti Vokietijos brigadą, Lietuva pernai ėmėsi įrenginėti naują karinį Rūdninkų poligoną. Seimas šį poligoną, kuris užima apie 17 tūkst. ha plotą, yra pripažinęs ypatingos svarbos objektu.
Lietuvos skaičiavimais, poligono, kuriame pastaruoju metu treniravosi Viešojo saugumo tarnyba, įrengimui bei kelių infrastruktūrai reikės 260 mln. eurų.
Rengiantis priimti vokiečius taip pat planuojama plėsti Jonavos rajone, Rukloje, esančias kareivines. Ten šiuo metu ir yra įsikūręs Vokietijos vadovaujamas sąjungininkų batalionas.
