Nors po antrojo rinkimų turo spalio 25 d. Seimo naujokų, ko gero, bus ir daugiau, šiomis dienomis jau 22 kandidatai užtikrintai pradeda ruoštis savo pirmajai kadencijai.
Tokių būsimų Seimo narių gausiausiai yra Laisvės partijoje, tačiau po kelis su savimi atsiveda ir parlamento senbūvės – Darbo partija, Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai bei Lietuvos socialdemokratų partija. Vienmandatėje apygardoje į Seimą pirmą kartą pateko ir viena Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos narė.
LAISVĖS PARTIJA
Vos prieš metus įkurta Laisvės partija, po pirmojo rinkimų turo Seime gavusi devynis mandatus, didžiąją dalį vietų skiria būtent naujokams – jų yra net septyni. Nors daugelis Seime nėra dirbę, politinės patirties jie jau turi – didžioji dalis yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai arba buvę Seimo narių, ministrų patarėjai, padėjėjai.
Morgana Danielė (32 m.)
M. Danielė yra baigusi Vilniaus Universiteto (VU) anglų filologijos bakalaurą ir du magistrus – intermedialių studijų bei politikos mokslų.
Nuo 2016 m. ji dirba Respublikiniame priklausomybės ligų centre, yra vadovavusi tarptautinei organizacijai „Youth Rise“, Lietuvoje įsteigė jaunimo organizaciją „Jaunoji Banga“.
Pirmajame rinkimų ture į Laisvės partijos antrąjį sąrašo numerį išreitinguota Morgana Danielė nėra visiška politinės sferos naujokė. Prieš kelerius metus Jungtinių Tautų Pilietinės visuomenės narkotikų klausimais taryboje ji buvo paskirta atstove jaunimui.
M. Danielė savo pozicionuoja kaip žmogų, kuriam rūpi pačios pažeidžiamiausios žmonių grupės. Kaip teigia pati visuomenininkė, jai aktualiausios problemos – socialinių paslaugų prieinamumas bei kokybė, narkotikų politika ir lytinio švietimo tobulinimas.
Pati naujoji politikė kaip savo politinį tikslą įvardija narkotikų ir psichikos sveikatos reformą, sukuriant ne į bausmę, o į pagalbą orientuotą sistemą.
Tomas Vytautas Raskevičius (31 m.)
Tomas Vytautas Raskevičius Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įgijo politikos mokslų bakalaurą. Magistrą jis studijavo Centriniame Europos universitete Vengrijoje, ten gavo žmogaus teisių teisės magistro laipsnį.
Save „profesionaliu gėjumi“ vadinantis aktyvistas šiuo metu dirba Vilniaus miesto savivaldybės taryboje bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje. 2013 m. ir 2016 m. V. T. Raskevičius prisidėjo prie tarptautinių Baltic Pride eitynių „Už lygybę!“ organizavimo, ne vienerius metus užėmė įvairias pozicijas Lietuvos gėjų lygoje.
T. V. Raskevičiui aktualiausios problemos – žmogaus teisės, lyčių lygybė, tos pačios lyties santuoka ir kanapių dekriminalizacija.
Rinkiminės kampanijos metu jis susilaukė itin daug dėmesio dėl savo aštrių pasisakymų ir išskirtinio įvaizdžio – ne kartą renginiuose jis pasirodė dėvėdamas moteriškus drabužius, perukus bei makiažą.
„Man reikėjo apsirengti klounu, kad galėčiau atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį. Bet aš manau tą žinutę visuomenė išgirdo. <...> Mes turime neatremiamą argumentą, kad mūsų visuomenėje yra ir alternatyvi, nehomofobiška nuomonė ir mes privalome priimti sprendimus atsižvelgdami ir į tą nuomonę, ieškoti konsensuso“, – tv3.lt apie savo, kaip politiko, pagrindinius siekius pasakoja T. V. Raskevičius.
Vytautas Mitalas (31 m.)
Vytautas Mitalas yra gerai pažįstamas daugeliui vilniečių – nuo 2019 m. jis yra vicemeras, atsakingas už miesto plėtrą bei socialinius klausimus.
Ir bakalaurą (politikos mokslai), ir magistrą (viešosios politikos analizė) baigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Tuomet kurį laiką dirbo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ministro patarėju.
2017–2018 m. politikas aktyviai dalyvavo ir Lietuvos liberalų sąjūdžio veikloje – buvo partijos projektų vadovu. 2012–2016 m. jau dirbo Seime, tik tuomet jis užėmė Seimo nario padėjėjo pareigas.
Teigia mokantis net tris užsienio kalbas: anglų, vokiečių ir prancūzų.
Kaip sako pats V. Mitalas, jo prioritetai – švietimo sistemos tobulinimas, šalies miestų žaliųjų erdvių plėtra bei didesnis finansavimas Lietuvoje atliekamiems moksliniams tyrimams.
Monika Ošmianskienė (41 m.)
Monika Ošmianskienė šiuo metu yra Vilniaus miesto tarybos narė ir Laisvės partijos frakcijos vadovė, informacinių technologijų įmonėje sostinėje dirba programuotoja.
2003 m. ji įgijo Vilniaus universiteto informatikos bakalauro laipsnį.
Kaip savo prioritetus M. Ošmianskienė išskiria žmonių su negalia integraciją, gyvūnų gerovę, informacinių technologijų pritaikymą valstybės lygmeniu ir socialinę politika.
Rinkiminės kampanijos metu M. Ošmianskienės pavardė garsiausiai nuskambėjo tuomet, kai ji atsisakė dalyvauti VRK organizuojamuose debatuose, nes renginio patalpos nebuvo tinkamai pritaikytos neįgaliesiems.
„Negalime rinkiminių debatų metu diskutuoti socialinės atskirties ir žmogaus teisių tema ignoruodami esamą situaciją“, – socialiniuose tinkluose rašė naujoji seimo narė.
Naujienų portalui tv3.lt M. Ošmianskienė pasakoja, kad problemos, su kuriomis susidūrė kampanijos metu tik dar labiau skatina norą dirbti Seime ir iš esmės keisti jau įsisenėjusias problemas:
„Tai yra ta priežastis pagrindinė, atvedusi mane į politiką – iš esmės tai, ką matau manęs nestebina, dar labiau uždega ir įrodo, kad reikia ten eiti“.
Evelina Dobrovolska (32 m.)
Evelina Dobrovolska, kaip ir daugelis kitų Laisvės partijos naujai išrinktų atstovų Seime, nuo šių metų dirba Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, o nuo 2011 m. taip pat užima advokato padėjėjos pareigas kontoroje Vilniuje.
Prieš dešimt metų Mykolo Romerio universitete įgijo teisės bakalaurą. Kaip ji pati rašo savo viešoje biografijoje, aktyviai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis tautinių mažumų teisių užtikrinimo srityje.
Laisvės partijoje atstovauja Lietuvos lenkų bendruomenei, aktyviai pasisako už tai, kad Lietuvos lenkams Seime turėtų būti atstovaujama kitaip.
„Neslėpsiu, džiaugiuosi, kad Tomaszewskio partija pasodinta ant atsarginių suolelio ketveriems metams“, – po pirmojo rinkimų turo socialiniame tinkle „Facebook“ rašė politikė.
Pagrindinės E. Dobrovolskos rinkiminės kampanijos metu iškeltos problemos – žmogaus teisių užtikrinimas Lietuvoje, Lietuvos lenkų tautinės mažumos bendruomenės atstovavimas, žmogaus teisės ir gamtos apsauga.
Artūras Žukauskas (63 m.)
Artūras Žukauskas geriausiai yra žinomas kaip buvęs Vilniaus universiteto rektorius. Šias pareigas jis apleido tik šiemet, o universitetui vadovavo nuo 2015 m.
Politikos naujokas yra baigęs Vilniaus Universitetą, įgijęs fiziko ir fizikos mokytojo specialybę. Po mokslų baigimo pasiliko universitete ir ten praleido kone visą savo karjerą.
Kaip nurodo savo biografijoje, A. Žukauskas yra parašęs 274 mokslinius straipsnius ir dvi knygas. Buvo apdovanotas Lietuvos mokslo premija, yra Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.
Mokslininkas prie Laisvės partijos prisijungė šių metų balandį, vos palikęs universitetą. Tuomet partijos lyderė Aušrinė Armonaitė itin džiaugėsi jo, kaip švietimo srities atstovo, indėliu.
„Jis sustiprins ne tik mūsų švietimo idėjas, bet ir Laisvės partijos pasiūlymus atsinaujinančios energetikos, inovacijų ir kitose srityse“, – tuomet ji sakė BNS.
„Aš galiu dirbti Švietimo ir mokslo komitete, galiu ir ministru dirbti. Vilniaus universitetas yra didžiausia viešoji įstaiga, 20 000 studentų, 4 000 darbuotojų. Tai man atrodo, kad čia palyginus su VU valdymu, dirbti Seime tikrai žymiai paprasčiau“, – TV3 žinioms apie savo planus Seime pasakoja A. Žukauskas.
Kasparas Adomaitis (37 m.)
Kasparas Adomaitis daug patirties politikoje neturi, tačiau yra Vilniaus miesto tarybos ekonomikos komiteto narys, o jo pagrindinė veikla – miestų analizės tarptautinėje įmonėje „Euromonitor International“. Kaip sako jis pats, „pasaulio bendrovėms analizuoja tendencijas daugiau nei tūkstantyje miestų“.
2004 m. jis baigė verslo vadybos ir ekonomikos bakalaurą Rygos Aukštojoje Ekonomikos mokykloje, po kelerių metų psichologiją ir lyginamąją politiką Vilniaus universitete.
K. Adomaitis taip pat yra ir Šaulių sąjungos narys, Laisvės partijos Vilniaus skyriaus pirmininkas.
Kaip savo pagrindinius prioritetus naujasis Seimo narys išskiria bioekonomikos plėtrą Lietuvoje, aplinkosaugos skaitmenizavimą bei taršios gamybos apmokestinimą.
DARBO PARTIJA
Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija šiais metais į Seimą atveda keturis naujokus. Visi jie – aktyvūs partijos nariai, užėmę postus tarptautinėse politinėse institucijose arba bent jau vietos savivaldoje.
Antanas Guoga (46 m.)
Antanas Guoga tikrai nėra politinės arenos naujokas – 2014–2019 m. jis atstovavo Lietuvai Europos parlamente. Nors šių metų Seimo rinkimuose jis dalyvavo su Darbo partija, į Europos Parlamentą buvo išrinktas kaip Liberalų sąjūdžio atstovas, o vos prieš metus buvo prisijungęs ir prie Naglio Puteikio vadovaujamos Centro partijos.
Visgi, labiausiai politikas pasižymėjo kiek kitokioje veikloje – sportiniame pokeryje. Ne vienerius metus jis, kaip profesionalus pokerio žaidėjas geriau žinomas TonyG vardu, dalyvavo turnyruose visame pasaulyje. Karjerą baigė 2014 m. Kurį laiką vadovavo ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei.
A. Guoga išsilavinimą įgijo Lesterio universitete, Anglijoje. Ten jis gavo diplomatijos studijų bakalaurą. Po to karjerą tęsė verslo srityje, užsiėmė investicijomis, įkūrė tarptautinę lažybų bendrovę „TonyBet“.
2014 m. įsteigė A. Guogos paramos fondą, nuo 2015 m. yra technologijų ir verslumo renginio #SWITCH organizatorius.
Pats politikas kaip savo pagrindinį politinį prioritetą įvardija socialinės atskirties mažinimą, o tv3.lt paklaustas apie tai, kur save matytų Seime, atsako, jog norėtų patekti į Užsienio reikalų komitetą.
„Apie postus kol kas tikrai negalvoju. <...> Pirmas darbas Seime – kuo daugiau Darbo partijos programos įgyvendinti. Komandinis darbas būtų esmė, kad darbas būtų ne tik mano iniciatyva, o visos frakcijos“, – portalui pasakoja A. Guoga.
Vigilijus Jukna (51 m.)
Vigilijus Jukna, pirmame ture vedęs Darbo partijos rinkiminį sąrašą, yra buvęs Žemės ūkio ministras (2012–2014 m.), o nuo 2014 m. iki dabar dirbo Vytauto Didžiojo universitete Kaune ir užėmė Žemės ūkio akademijos Gyvulininkystės selekcijos, veislinės vertės nustatymo ir sklaidos centro vadovo pareigas.
2007–2010 m. buvo Lietuvos veterinarijos akademijos profesorius, o 2010–2012 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius.
Yra baigęs Lietuvos veterinarijos akademiją ir įgijęs zooinžinieriaus specialybę.
Kaip skelbia savo biografijoje, per karjerą yra paskelbęs daugiau nei 170 mokslo populiarinimo straipsnių, vadovavo daugiau nei 30 mokslinių projektų ir stažavosi tokiose užsienio šalyse, kaip Danija, Švedija, Bulgarija ir Lenkija.
V. Jukna taip pat yra ir Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho pavaduotojas.
Rinkimų kampanijos metu V. Jukna dažniausiai kalbėjo apie regioninę politiką, jaunimo įgalinimą ir švietimo kokybės gerinimą.
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė (30 m.)
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė yra viena jauniausių į naująjį Seimą patekusių politikių. Visgi, patirties politikoje ji jau turi: 2014–2015 m. dirbo tuometinės Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės patarėja, o 2015–2017 m. asistente Europos parlamente. Užėmė ir Darbo partijos atsakingosios sekretorės pareigas.
Pastaruosius metus I. Kačinskaitė-Urbonienė vadovavo savo kartu su vyru įkurtai renginių erdvei Vilniuje „Uostas“.
Dar mokykloje pradėjo vadovauti jaunimo organizacijai „Darbas“ ir šiose pareigose buvo iki 2012 m. 2013 m. Vilniaus universitete baigė politikos mokslų bakalaurą, o po to ir ekonomikos magistrą.
„Anksčiau į Seimą patekti nelabai leido amžius, nes 25-eri metai yra aukšta riba. Jaunas žmogus tik nuo tada gali patekti į Seimą. 2016 metai mums ne visai sėkmingai susiklostė, tai automatiškai ir man“, – TV3 žinioms pasakoja I. Kačinskaitė-Urbonienė.
Jaunoji politikė taip pat pripažįsta, kad save galėtų matyti ministro poste, tačiau kuriame – nepatikslina.
Vaida Giraitytė (37 m.)
Vaida Giraitytė 2013–2015 m. užėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabėdinskienės patarėjos pareigas, o po to direktoriaus pavaduotojos poziciją Marijampolės socialinės pagalbos centre.
Kurį laiką vadovavo jaunimo organizacijos „Darbas“ Marijampolės skyriui.
Marijampolės kolegijoje ir Vilniaus universitete mokėsi verslo ir vadybos administravimo. 2012 m. Kauno technologijos universitete gavo viešojo administravimo magistro laipsnį.
Kaip ir daugelis jos kolegų iš Darbo partijos V. Giraitytė savo pagrindiniu prioritetu išskiria socialinės atskirties bei skurdo mažinimą.
LIETUVOS VALSTIEČIŲ IR ŽALIŲJŲ SĄJUNGA
Ramūno Karbauskio vadovaujama valdančioji partija į šių metų Seimą atveda keturis naujokus. Dauguma jų dirbę Vyriausybėje, ministerijose ar kitaip prisidėję prie valstybės valdymo.
Linas Kukuraitis (42 m.)
Linas Kukuraitis dirbo pedagogu Vilniaus „SOS vaikų kaimas“, socialiniu darbuotoju Vilniaus Pal. J. Matulaičio parapijoje, vadovavo Pal. J. Matulaičio socialiniam centrui. Dirbo asistentu Vilniaus universitete, Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ direktoriumi, o nuo 2016 m. buvo pakviestas vadovauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Vilniaus universitete baigė socialinio darbo studijas ir turi magistro laipsnį.
L. Kukuraitis biografijoje teigia, kad jo pomėgiai aktyviai leisti laiką su šeima ar atskirais jos nariais, prisidėti prie jaunimo ir bendruomenių ugdymo, skaityti knygas, krepšinis, bėgiojimas ir buriavimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras su žmona augina penkis mažamečius vaikus. Šeima yra prieštaringai vertinamo gimdymo namuose šalininkė, visi jų vaikai yra gimę namuose.
Giedrius Surplys (40 m.)
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, iki 2017 metų pradžios, kai tapo vidaus reikalų viceministru, dėstė Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje, yra dirbęs užsienio reikalų ministro patarėju, prezidentės Dalios Grybauskaitės konsultantu, VšĮ „Jungtinis techninis sekretoriatas“ vyresniuoju komunikacijos vadovu.
Nuo 2018 m. dirbo žemės ūkio ministru, o vėliau buvo Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėju.
G. Surplys tapo pirmuoju žemės ūkio ministru po nepriklausomybės atkūrimo, iki šio posto niekaip nedalyvavęs žemės ūkio reikaluose.
Lietuvoje LVŽS Seimo naujokas yra studijavęs politikos mokslus, o Jungtinės Karalystės Birmingemo universitete – diplomatiją.
G. Surplys su su valstiečiais į Seimą kandidatavo ir 2016 metų rinkimuose.
Algirdas Stončaitis (58 m.)
Algirdas Stončaitis – Vyriausybės kancleris, ilgus metus praleidęs policijos stuktūrose, pakilęs iki policijos generalinio komisaro pavaduotojo, o vėliau – ir iki Vidaus reikalų minsiterijos kanclerio.
Vyriausybės kancleris baigė Minsko aukštosios milicijos mokyklos Vilniaus fakultetą ir įgijo teisininko išsilavinimą, magistro laipsnį.
A. Stončaitis pastaruoju metu figūravo ir teisėsaugos tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo. STT Vyriausybės kanclerį ikiteisminiame tyrime apklausė kaip liudytoją.
A. Stončaitis taip pat Vidaus reikalų ministerijos įsakymu buvo apdovanotas vardiniu šaunamuoju ginklu – pistoletu ČZ-75.
Lukas Savickas (30 m.)
Lukas Savickas šiuo metu yra Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Ministro Pirmininko patarėjas.
Dirbo VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ grupės vadovu, projektų vadovu. Pasaulio ekonomikos forumo „Global Shapers“ ir kitų visuomeninių iniciatyvų narys.
Baigė Jorko universitete politikos ir tarptautinių santykių studijas, Mastrichto universitete Europos viešųjų reikalų studijas, įgijo magistro laipsnį.
Vyriausybės vicekancleris, kaip ir jo partijos bendražygis A. Stončaitis, atsidūrė teisėsaugos tyrime dėl greitųjų koronaviruso testų pirkimo. L. Savickas buvo premjero potvarkiu sudarytos Strateginių projektų portfelio komisijos narys ir tiesiogiai valdė projektus, kuriems įgyvendinti buvo įvykdytas minėtas pirkimas.
Vėliau jam suteiktas specialiojo liudytojo statusas.
TĖVYNĖS SĄJUNGA-LIETUVOS KRIKŠČIONYS DEMOKRATAI
Gabrieliaus Landsbergio ir Ingridos Šimonytės vedama partija šiemet į Seimą atveda keturis naujokus. Visi jie neblogai pažįstami, o kelis labai išskiria žinoma pavardė.
Jurgita Šiugždinienė (48 m.)
Jurgita Šiugždinienė šiuo metu yra Kauno miesto tarybos narė. Įvairias pareigas ėjo Kauno technologijų universitete (KTU) – savivaldos mokymo centro direktorė, Viešojo administravimo katedros vedėja, dekanė, prorektorė, laikinoji rektorė ir docentė.
Ministro pirmininko tarnyboje buvo vicekanclerė, laikinoji kanclerė. Savo biografijoje taip pat nurodė, kad šiuo metu yra ISM universiteto valdybos narė.
KTU įgijo verslo administravimo bakalauro, viešojo administravimo magistro ir socialinių mokslų daktaro laipsnius.
Yra apdovanota Prancūzijos vyriausybės Akademinių palmių apdovanojimu už nuopelnus Prancūzijos kultūrai.
J. Šiugždinienė 2019 metais kandidatavo į Kauno mero postą, tačiau pralaimėjo V. Matijošaičiui, kuris surinko 81 proc. balsų, o tarybos narė – 13 proc.
Arūnas Valinskas (31 m.)
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, Seimo nario padėjėjas. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės narkotikų kontrolės komisijos ir savižudybių prevencijos strategijos koordinavimo darbo grupės narys.
Prieš tai A. Valinskas buvo profesinės karo tarnybos karys.
Lidso universitete baigė tarptautinių santykių ir japonų kalbos studijas. Įgijo bakalauro laipsnį.
A. Valinskas yra buvusios Seimo pirmininko Arūno Valinsko sūnus. Būsimas parlamentaras su šypsena prisimena laikus, kai tiek tėtis, tiek mama buvo Seime.
„Jų patirtis yra vienokia: „Sveikinam, sveikinam, bet dabar tu pamatysi“. Tai čia, žinot, ir su juoku, ir humoru, bet tame yra tiesos, nes jų praktika yra tokia, kokia yra, ne gėlytės“, – TV3 žinioms kalbėjo konservatorių išrinktasis parlamentaras A. Valinskas.
Matas Maldeikis (40 m.)
Kitas žinomos pavardės lydimas kandidatas M. Maldeikis yra Seimo opozicijos lyderio G. Landsbergio patarėjas ir Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje.
M. Maldeikis studijavo Vytauto Didžiojo universitete ir baigė politikos mokslus. Vilniaus universitete Tarptautinio verslo mokykloje įgijo vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį.
Konservatorių naujokų būryje M. Maldeikį sėkmė lydėjo labiausiai. Jis konservatorių sąraše rinkimų naktį sugebėjo pakilti iš 141-os vietos į 21-ąją.
Maldeikio mama Aušra Maldeikienė sūnui prieš einant į rinkimus davė kelias pastabas.
„Ji sakė: pabandyk, pamatysi, kad nėra taip, kaip tu įsivaizduoji, bet aš įsivaizduoju galbūt romantiškiau nei ji“, – TV3 žinioms pasakojo konservatorių išrinktasis parlamentaras M. Maldeikis.
Mindaugas Lingė (38 m.)
Mindaugas Lingė – VU TSPMI dėstytojas. M. Lingė politikos arenoje taip pat nėra naujokas. Konservatorių partijos narys buvo Lietuvos krikščionių demokratų biuro vadovu, prezidento Valdo Adamkaus patarėju, prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju vidaus politikai ir TS-LKD vykdomojo sekretoriaus pavaduotoju.
M. Lingė Vilniaus universitete baigė socialinio darbo studijas, įgijo magistro laipsnį.
Apibūdindamas save, Seimo naujokas teigė, nepriklausantis visažinių politikų kategorijai.
„Sprendimų ieškosiu argumentuose ir konsultuodamasis su specialistais. Nepriklausau daug žadančiųjų kategorijai, todėl rizikuoju nepataikyti į madingos politikos standartą“, – sakė M. Lingė.
LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJA
Į šių metų Seimą Lietuvos socialdemokratų partija žengia su dviem naujokais. Vienas jų yra dirbęs viceministru, o kita – dėl įstojimo į partiją turėjo apsispręsti per dieną.
Linas Jonauskas (41 m.)
Linas Jonauskas Lietuvos socialdemokratų partijos atsakingasis sekretorius. 2017 m. LR Vyriausybės kanceliarijoje dirbo Ministro pirmininko patarėju, vėliau buvo Seimo nario padėjėju-referentu. Taip pat dirbo Aplinkos ministerijos viceministru.
Lietuvos edukologijos universitete baigė socialinės industrijos ir komunikacijos studijas ir įgijo magistro laipsnį.
Pomėgiai: kelionės ir žvejyba.
Vilija Targamadzė (62 m.)
Vilija Targamadzė – Vilniaus universiteto profesorė, habilituota mokslų daktarė. Ankščiau dirbo Klaipėdos universiteto plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorė.
Yra baigusi Vilniaus valstybinį pedagoginį instituto tapo biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytoja.
Filosofijos fakulteto profesorė naują pradžią Seime vertina atsargiai.
„Be paklydimų tikrai nebus. Ko gero, pagrybausiu. Dabar yra grybavimo sezonas. Žinot, man labai patinka viena frazė, kad žmonės grybauja ir kalba apie politiką, o kiti politikai labai grybauja. Tai labai nenorėčiau būti ta nusigrybaujanti“, – TV3 žinioms kalbėjo socialdemokratų išrinktoji parlamentarė Vilija Targamadzė.
V. Targamadzės pavardė konservatorių sąraše atsirado kiek netikėtai – čia ji vasaros pabaigoje pakeitė ekonomistą Romą Lazutką, kuris dėl rinkimų persigalvojo.
LIETUVOS LENKŲ RINKIMŲ AKCIJA-KRIKŠČIONIŠKŲ ŠEIMŲ SĄJUNGA
Į šių metų Seimą nepatekusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija atvedė vieną naujokę, kurį savo teisę būti Seima išsikovojo vienmandatėje Šalčininkų-Vilniaus apygardoje pirmajame rinkimų rate.
Beata Petkevič (39 m.)
Beata Petkevič – Šalčininkų rajono savivaldybės mero pavaduotoja. B. Petkevič buvo Eišiškių S. Rapalionio gimnazijos mokytoja, Šalčininkų rajono savivaldybės mero patarėja. Vėliau administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Varšuvos universitete įgijo istorijos magistro laipsnį.
Biografijoje nurodo, kad yra Šalčininkų rajono Lietuvos lenkų sąjungos skyriaus pirmininko pavaduotoja.
