Bankų analitikai paskelbė apie naują sunkmečio įprotį — esą šiemet lietuviai ėmė desperatiškai šlamšti bandeles ir pyragus. Prekyba jais esą padidėjo net trečdaliu! Išvada — žmogus taip siekia suteikti bent šiokį tokį malonumą. Iš tiesų, bent Šiauliuose per pastaruosius metus atsidarė ne viena skanumynų kepyklėlė— kavinukė.
„Šiaulių kraštas“ išsirengė ieškoti nusiminusių bandelių valgytojų ir krizės sąlygomis klestinčių bandelių pardavėjų. Ir paaiškėjo, kad mūsų bandeles kažkas sušlamštė.
Bulvaro bandelinės
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, remdamasi banko ir Statistikos departamento duomenimis, paskelbė, jog mažmeninė prekyba konditerijos gaminiais šių metų pirmąjį pusmetį išaugo net 33 procentais palyginti su 2009 metų I ketvirčiu.
Šį faktą bent iš pirmo žvilgsnio galėjo patvirtinti faktas, kad pastaruoju metu Šiaulių bulvare ir aplink miesto centrą iš tiesų atsidarė keletas naujų bandelinių. Tačiau pirmoji pakalbinta kepyklėlės, įsikūrusios prieš J. Janonio gimnaziją, pardavėja nuslopino mūsų entuziazmą: nieko panašaus, prekyba vyksta kaip visada — banguotai. Kol kalbėjomės, į kepyklą užėjo vienas pirkėjas.
Bulvare naujai įsikūrusi bandelių parduotuvė buvo visai tuščia. O pardavėja tik liūdnai palingavo galvą: „Ką jūs, vos išsilaikome“.
Užsukome į pernai prieš Naujuosius metus atidarytą spurginę— kavinę, prekiaujančią vietoje keptomis bandelėmis. Komercijos direktorius Nerijus Norkus svarstė: bandeles žmonės dažniau perka tik tuo atveju, jei bandelė yra natūrali — naminė. Kitais atvejais, mano N.Norkus, priešingai — prekyba mažėja.
Prieš Didždvario gimnaziją neseniai atsidariusioje kavinėje pamatėme labai daug rūšių bandelių. Kristina Steikuvienė, įmonės komercijos direktorė, apgailestavo, kad jokių duomenų dar neturinti, kavinė atidaryta prieš mėnesį, apyvarta tik skaičiuojama, bet viliasi, kad šis verslas pateisins savininkų lūkesčius. „Lietuvos mastu savininkai stebėjo ir padarė išvadą, kad krizės metu tokios kavinukės yra populiarios“, — paaiškino mums kavinukės atsiradimo motyvus.
Turguje bandelėmis prekiaujanti ponia Genovaitė liūdnai, bet užtikrintai konstatavo, kad bandelių pirkimas labai labai ženkliai sumažėjo. Jei anksčiau sveriamas bandeles pirkdavo maišeliais, dabar — po kelias. Viena, svarstė ponia Genovaitė, žmonės neturi pinigų (apskritai esą turguje, kur pažvelgsi, matyti tik raudonos pardavėjų kepurėlės), antra — padaugėjo konkurentų — bandelių kepėjų.
Kepyklos kruta arkliuko žingsniu
„Kodėl atsidarė daugiau bandelinių? Todėl, kad greičiau pinigus susirinktų, nes per prekybos centrus atgausi tik po 2— 3 mėnesių“, —–svarstė Aušra Granaveckienė, “Akmenės duonos“ komercijos direktorė. O iš tiesų, pašnekovės manymu, reikalai tik liūdnėja, pirkėjų vis mažiau, o naujų mažiukų kepėjų su verslo liudijimais atsiranda todėl, kad “kažkaip vis tiek reikia išgyventi“. Panašiai buvę ir per Rusijos krizę.
Anot A. Granaveckienės, žmonės gal bandeles ir pirktų, bet galinčių įpirkti vis mažiau, ir tai jaučiasi: parduotuvės sąskaitas išsirašo vis už mažesnę sumą, vadybininkai parvažiuoja su žiniomis, kad kaimo parduotuvės užsidarinėja — žmonės neturi pinigų ir laikosi iš pašalpų. Tik tą savaitę, kai gauna pašalpas, prekyba sujudanti.
Pašnekovė prisipažino skaičiusi apie banko analitikų išvadas dėl bandelių valgymo — sukėlė šypseną, šių faktų patvirtinti ji, nors ir labai norėtų, negalinti.
„Jau 12 metų dirbu toje srityje, bet kaip kinkuojame arkliuko žingsniu, taip ir kinkuojame — jokių pokyčių“, — išvadomis stebėjosi ir UAB “Dovira“ savininkas Rimantas Kantauskas. Priešingai, prekyba bandelėmis sumažėjo, nes, įvedus naują tvarką, bandelių nebeperka mokyklos. Jei anksčiau pamainoje dirbo keturios konditerės, dabar išsiverčiama su dviem.
Anglijoje gyvenantys Kantauskų vaikai esą tvirtina: jei tėvas keptų bandeles Anglijoje, tai būtinai turėtų šalia savo namo atsidaryti bandelinę su kava — užsienyje tai labai populiaru. Ir apskritai, jei taip dirbtų Anglijoje, sako vaikai, tėvai būtų milijonieriai. „O pas mus tiek veterinarijos apribojimų, tiek apynasrių uždėta, kad neapsimoka nieko daryti“, — apgailestauja ponas Rimantas.
„Nors ir turime lojalių pirkėjų, bet žmonės vis mažiau mus aplanko. Vežame produkciją ir kitur, bet visos mažos kaimo ir miestelių parduotuvėlės verkia ir dejuoja, kad nebėra perkančiųjų“, — “Šiaulių kraštui“ sakė Asta Ambrasaitė, Kairiuose įsikūrusios kepyklos “Gardūnė“ vadovė. Išgirdusi, kad Lietuvos valgytojai šiemet suvalgė 33 procentais daugiau konditerijos gaminių, negu pernai, pašnekovė svarstė: gal visi bandelių valgytojai plūsta pas prekybos gigantus?
Perkamiausi — pigūs sausainiai
Renata Saulytė, „Maxima LT“ atstovė spaudai, irgi paneigė informaciją apie stresą bandelėmis užmušančius lietuvius.
Didieji prekybos centrai, pasak R. Saulytės, stebi visai kitas tendencijas: prasidėjus krizei, žmonės pradėjo daugiau gaminti namuose ir kepti netgi naminius tortus bei pyragus. Ypač akivaizdžiai tai matyti prieš šventes. „Jei anksčiau prieš šventes išgyvendavome konditerinių gaminių piką, tai dabar stebime, kad žmonės mieliau perka biskvitus ir tepasi tortus namie“, — sakė prekybos tinklo atstovė.
Anot pašnekovės, šiuo metu yra stebimas duonos mišinių ir duonkepių pardavimų augimas — tai reiškia, kad netgi duonos kepimas persikelia į namus. „O jei žmogus ryžtasi kepti duoną, tai bandelę, manau, tuo labiau išsikeps“, — daro išvadą prekybos tinklo atstovė.
Bandelių esą kaip tik labiau nuperkama ekonomikos pakilimo metu, kai visi skuba ir nėra laiko pavalgyti.
Paprašėme R. Saulytės pateikti prekybos tinklo duomenis apie konditerijos gaminių pardavimo pokyčius, lyginant 2010 metų pirmąjį pusmetį su tuo pat laiku pernai (būtent per šį laikotarpį, bankininkų duomenimis, konditerijos gaminių pardavimas išaugęs 33 procentais).
Taigi, viename didžiausių Lietuvoje prekybos tinklų per metus visų miltinių gaminių pardavimas sumažėjo 5,4 procento, bandelių — 5,6 procento, tortų — 13,4, plokštainių — 12,5, pyragaičių — net 32,3 procento.
Užtat 17,8 procento padidėjo pačių elementariausių „Gaidelio“ tipo sausainių pardavimai ir ypatingai — net 71,1 procento išaugo biskvitų pardavimas, o tai reikia, kad žmonės taupydami tortus kepa ar tepa namie.
Saldumynų pardavimo kreivė, anot R. Saulytės, pradėjusi leistis žemyn nuo 2008 metų Kalėdų, ir toliau sėkmingai krenta. O stresą, prekybos tinklo atstovės pastebėjimu, lietuviai greičiausiai malšina taupydami, nes daugiau nelabai kam lieka.
Koks ryšys tarp bandelių ir streso?
O ar galima numalšinti stresą bandelėmis? Kartais juk sakome, kad žmogus suvalgo savo stresą.
„Na taip, būna žmonių, kurie negali užmigti be saldainio, sakoma, kad nuotaiką pataiso šokoladas, bananas, bet kad nuotaiką pakeltų ar malonumo suteiktų miltiniai patiekalai — nesu girdėjusi“, — atsakė mums Šiaulių ligoninės dietologė Regina Galubauskienė.
Komentaras
Isteriškas bandymas išgyventi
Aušra Maldeikienė, ekonomistė, socialinių mokslų daktarė:
— Vilniaus senamiestyje, kur aš gyvenu, atsidarė trys naujos bandelinės. Bet tai — Vilniaus senamiestis, aplink — ambasados, gyvena pasiturintys žmonės. O pas mus labai mėgstama iš Vilniaus Gedimino gatvės padaryti išvadą apie tai, kaip Lietuva pagražėjo. Kadangi aš turiu smegenis, kurias mėgstu panešioti po kaimus, tai Lietuva niekuo man nepagražėjo per 20 metų.
Jei apie bandelių valgymą sprendžiama pagal tai, kad atsidaro naujų bandelių kepyklų ar parduotuvėlių, manyčiau, kad, atsidarydami parduotuvėlę, verslininkai isteriškai bando išgyventi.
Tai labiau ne ekonominis, o socialinis žingsnis — kaip išsigelbėti. Sekantis žingsnis, kai nebeliks kam ir tų bandelių pirkti, yra — išvažiuoti. Taip valstybė save nužudo.
Toliau bus dar blogiau, nors bankininkai ir tvirtina, kad blogiausia jau praeityje. Jei jie prognozuoja, kad atlyginimai toliau kils 3 procentais per metus, o maistas ir šildymas dar brangs, tai ką jie čia kliedi? Žmonės išvažiuoja, ir jų nelieka!
Mane apskritai piktina kalbos apie vartojimo sumažėjimą. Pusė milijono Lietuvos išvažiavo, ko jūs norite?! Jeigu Lietuvoje nėra pusės milijono, jie nieko ir neperka. Atsipeikėkime, mes — ne Kinija, mums pusė milijono — tai 15 procentų žmonių, ir jei, kaip skelbiama, kad šiemet išvažiuoja dar 60 — 90 tūkstančių pirkėjų, o likusiems Lietuvoje atlyginimai taip sumažinti, kad ir jie nieko nebeperka, tai apie kokius bandelių valgytojus mes čia kalbame?
Nijolė KOSKIENĖ
