Kam byra pelnas parduotuvėse vis brangstant maistui? Ar valstybė pajėgi apginti savo šalies vartotojus? Tokie klausimai kyla gyventojams, priverstiems parduotuvėse plačiau atverti ir taip suplonėjusias pinigines. Į juos turėtų atsakyti darbo imtis paraginta Konkurencijos taryba.
Įtaria spekuliuojant kainomis
Statistikos departamento duomenimis, antrą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, įmonių pelnas padidėjo 2,5 karto. Tarp daugiausia pelno uždirbusių įmonių – didmeninės ir mažmeninės prekybos bendrovės. Tačiau pirkėjų kišenės tuštėja. Artėjant šildymo sezonui kaip ant mielių pradėjo augti maisto produktų kainos. Rekordines aukštumas pasiekė grikių kaina – ji išaugo daugiau nei dvigubai. Rugsėjį pabrango ir miltai, makaronai, pomidorai, obuoliai, bulvės, aliejus, kava, kakava, pieno produktai, duona ir kt. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, geriamasis pienas per metus pabrango iki 25,1 proc., o juoda duona – iki 10,8 proc. Produktų brangimas dažniausiai motyvuojamas tuo, kad išaugo žaliavos kainos. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius dėl maisto produktų brangimo kaltina perdirbėjus ir prekybininkus. Ministras mano, kad gali būti, jog pramoninkai ir prekybininkai naudojasi nepalankiomis gamtos sąlygomis bei pokrizine situacija ir didina kainas. Pasak K.Starkevičiaus, spekuliacijų galima įžvelgti paanalizavus kai kuriuos duomenis. Štai 2008 m. grūdų kainos pakilo iki 700 Lt/t, o duonos kaina išaugo 30 proc. 2009 m. grūdų kainos nukrito iki 400 Lt/t, o duonos kaina pakilo 5 proc. Anot ministro, pramonės ir prekybos dalis duonos produktų kainoje per pastaruosius metus padvigubėjo – nuo 20 iki 43 proc. Duomenys rodo, kad geriamojo pieno (2,5 proc. riebumo) litro kainoje prekybininkų dalis per trejus pastaruosius metus išaugo daugiau nei dvigubai, perdirbėjų šiek tiek sumažėjo, o gamintojų nedaug padidėjo.
Kainas kėlė dėl pabrangusios žaliavos
Vis didesnę maisto produktų kainos dalį atsiriekiančių prekybininkų atstovai tikina, kad pastaruoju metu maisto produktai ant prekystalių brangsta dėl to, jog kainas didina tiekėjai. „Iš tiesų prekybininkai nepadidino mūsų įmonės produktų kainų. Mes patys didinome kainas, kurios, palyginti su 2009 m., išaugo vidutiniškai 8 proc. Gali būti, kad produktus dar teks branginti“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. Pieno perdirbimo įmonės vadovas aiškino, kad kainų kilimo priežastys – 10 proc. padidėję atlyginimai, pabrangusi elektra ir, palyginti su pernai, 50 proc. išaugusios žaliavos kainos. D.Trumpa pabrėžė, kad pieno produktus įmonė pradėjo branginti vėliau nei pakėlė žaliavos kainas. Nuostolius vietos rinkoje, anot jo, dengė sėkmingas eksportas. „Kaip nekils miltų kainos, jeigu žaliava dvigubai ar net daugiau pabrango? Spekuliuoti kainomis niekaip negalime, nes rinkoje tuoj pat atsiras miltų iš Latvijos, Lenkijos. Mūsų sąžinė rami“, – tvirtino Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Stasiūnienė. Pasak asociacijos direktorės, kvietinių miltų kainos šių metų liepą, palyginti su pernykšte, buvo nukritusios 10–20 proc., o ruginių miltų – 12–16 proc. Rugpjūtį pradėti malti naujo derliaus grūdai, kurie buvo gerokai brangesni. Rugių kainos išaugo net 135,8 proc., o antros klasės kviečių – 61,8 proc. Todėl rugpjūtį išaugo ir miltų kainos – pirmos klasės kvietinių miltų 26,3 proc., ruginių miltų 5 proc., grikių kruopų – 61 proc. D.Stasiūnienė pabrėžė, kad pastaraisiais metais malūnininkų dalis duonos gaminių kainoje yra sumažėjusi.
Įžvelgia monopolinius žaidimus
„Šis kainų augimas skatina pakoreguoti mūsų mąstymą. Iki šiol manėme, kad kaina yra laisvų rinkos jėgų žaidimo rezultatas, kurio negalime paveikti. Bet dabar susidaro įspūdis, kad tai ne rinkos, o greičiau monopolinių efektų pasekmė“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius Povilas Gylys. VU profesorius mano, kad kainas greičiausiai kelia pramonininkai ir prekybininkai. „Jie dideli ir galingi, todėl ir gali naudotis savo išskirtinėmis galiomis. Taip jie žlugdo ne tik vartojimą, dar kartą suduoda smūgį skurdžiausiam visuomenės sluoksniui, bet kenkia ir kitiems ekonomikos sektoriams. Jei brangiau perkama duona ar pienas, mažiau lieka kitoms prekėms ir paslaugoms“, – samprotavo P.Gylys. Anot Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentės Alvitos Armanavičienės, valstybė turi taikyti visas priemones, kad apgintų savo žmonių ekonominius interesus. „Blogai, kad Lietuvoje neturime gerai veikiančios konkurencinės institucijos, kuri prižiūrėtų rinką ne premjero ar ministro įsakymu, o pati imtųsi priemonių, kad nebūtų iškraipoma konkurencija. Maža to, kad Konkurencijos taryba laukia nurodymų iš viršaus, dar ir įrodymų naštą užkrauna ant pareiškėjų pečių“, – samprotavo vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos vadovė. Pasak A.Armanavičienės, problemų sukelia ir ilgai besitęsiantys teisminiai procesai, jei dėl piktnaudžiavimo nubaustos įmonės kreipiasi į teismus.
Vida TAVORIENĖ
