Kodėl medikai prabyla apie tai, kad pacientai manipuliuoja savo teisėmis? Ar tikrai gydytojų teisės Lietuvoje neginamos, o pacientams vieni niekai apginti savąsias? Atsakymai į šiuos klausimus iš mediko, paciento ir teisininko lūpų nuskambėjo labai nevienodi.
Pacientai grasina
Pacientai sau leidžia vis daugiau, tampa ne tik itin drąsūs, bet ir įžūlūs. Tokios išvados peršasi pasiklausius Plungės rajono ligoninės direktoriaus pavaduotojos medicinai Danguolės Luotienės. „Dar net nepradėjus gydymo kai kurie iš anksto pasako, kad jeigu kas nors nepavyks, jis kreipsis ten ir ten, – pasakojo gydytoja. – Prie tokio požiūrio labai prisideda ir žiniasklaida, viešindama kiekvieną mediko klaidą, bet nutylėdama apie šimtus išgelbėtų gyvybių. Vien priėmimo skyriuje per parą suteikiame pagalbos ne vienai dešimčiai žmonių. Be to, pacientai ne visuomet klauso gydytojų nurodymų. Pavyzdžiui, gyvena nesveikai, turi žalingų įpročių, o paskui piktinasi, kad jų neišgydai. Manau, pagrindinė problema – kad žmonės nebejaučia pagarbos gydytojui.“
D. Luotienė sako, kad gydytojai yra susaistyti Hipokrato priesaikos ir negali atsisakyti gydyti paciento, nors pacientas turi teisę atsisakyti vieno gydytojo paslaugų ir pasirinkti kitą. Pašnekovės manymu, apskritai Lietuvoje ginamos tik pacientų teisės, o gydytojai lieka vieni. Anot jos, medikų neginanti net ir Lietuvos gydytojų sąjunga. Plungiškė sakė net nesanti jos narė.
Pageidauja atsisakyti paciento
Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Audronė Rimkevičienė, išgirdusi klausimą, ar gydytojai iš pacientų nesulaukia psichologinės ar kitokios agresijos, sakė, jog vienas kitas atvejis pasitaiko. Tačiau tuomet į polikliniką yra iškviečiami policijos pareigūnai.
Su teiginiais, esą gydytojų teisės neginamos, A. Rimkevičienė nenorėjo sutikti. Ir pokalbį visuomet suko to link, kad pasirinkęs mediko profesiją žmogus, kuris yra davęs Hipokrato priesaiką, neturi kito pasirinkimo, kaip gydyti kiekvieną į jį besikreipiantį pacientą, net jei šis ir nėra itin malonus. Tiesa, įstaigos vadovė prisipažino, jog kartais pasitaiko atvejų, kai gydytojai kreipiasi į ją, norėdami atsisakyti kokio nors paciento. „Būna, kad žmogus nuolat nepatenkintas jį gydančiu gydytoju, skundžiasi, kad jo tinkamai negydo, neišrašo siuntimo ar tam tikrų vaistų. Tačiau jam pasiūlius pasirinkti kitą gydytoją labai dažnai atsisako“, – pastebėjo sveikatos priežiūros centro direktorė.
Tačiau Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas nesutinka su teiginiais, esą jo vadovaujama sąjunga negina medikų: „Turime ir ne vieną advokatą, kurie padeda mums teisiškai, ir esame laimėję ne vieną bylą. Tačiau, žinoma, mes giname tik savo narius. O ne visi Lietuvos gydytojai yra įstoję į mūsų sąjungą“, – sakė „Vakarų Lietuvos medicinos“ pašnekovas.
Gynėjų turi
„Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbinti advokatai Arūnas Žlioba ir Indrė Butvilė mano, kad gydytojai Lietuvoje tikrai nėra palikti vieni ir turi kas juos gina. A. Žliobai yra tekę ir atstovauti medikų interesams. Tačiau paklaustas, kieno teisės Lietuvoje labiau ginamos – gydytojų ar pacientų, – advokatas sako, jog vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma, bet atkreipia dėmesį, jog šiuo metu šalyje kalbama apie įstatymų pataisas, palengvinančias pacientų teisių įgyvendinimą.
O medikai, pabrėžė abu teisininkai, turi savo profsąjungas, pagaliau – gydymo įstaigas, kurios jiems atstovauja ginčuose su pacientais. „Gydytojai yra apsidraudę, tad man atrodo, jog jie tikrai turi gynėjų. Yra Lietuvoje sukurta tokia sistema, įsteigta tokių institucijų, kurios nepalieka gydytojo vieno“, – kalbėjo A. Žlioba.
Jam antrino ir kolegė, pabrėždama, jog visų pirma ginčuose gydytoją gina darbdavys – gydymo įstaiga. „Įstatymų yra įtvirtinta, kad už savo darbuotojų klaidas atsako darbdavys, ir tai galioja ne tik sveikatos apsaugos sistemoje, – sakė I. Butvilė. – O jei būna pareikšti konkretūs įtarimai, medikas, kaip ir bet kuris kitas pilietis, turi teisę kreiptis į advokatą. Taip pat gydytojai turi teisę apsiginti garbės ir orumo bylose, kai yra pacientų apšmeižiami. Šalyje veikia įvairios profesinės sąjungos, kurios irgi, manau, gina medikus.“
„Medikai labiau apginti nei pacientai“
„Vakarų Lietuvos medicina“ pasiteiravo praeivių gatvėje, ką jie mano apie Lietuvos gydytojų darbą ir jų teises. Nė vienas iš užkalbintųjų nesutiko atskleisti savo pavardės, nors apie medikus atsiliepė ir gražiai. Kiekvienas iš penkių pašnekovų atsakė gerbiantis gydytojus, tačiau beveik visi sutiko, jog gydytojų teisės neginamos, išskyrus klaipėdietį Saulių: „Priešingai, sistema yra sukurta tokia, įstatymai taip parengti, jog medikai yra labiau apginti nei pacientai.“
Paaiškindamas savo teiginį vyriškis kalbėjo apie tai, jog norėdamas bylinėtis su gydytoju pacientas turi gauti duomenis apie savo sveikatą ir gydymo eigą iš to paties gydytojo.
Tai buvo vienintelis kritiškas požiūris iš gatvės praeivių. Klaipėdietė Sigutė sakė jaučianti pagarbą gydytojams, nes iki šiol neteko nė vienu iš jų nusivilti. „Problemų, be abejo, yra visokių – ne Mėnulyje gyvename, viską girdime. Tačiau konkrečiai nė su vienu tokiu atveju nesusidūriau. Aišku, sveikatos apsaugos sistemoje yra bėdų.“
Ne visi iš apklaustųjų sakė vienodai reaguotų į atvejį, jei gydymas sukeltų komplikacijų ar kiltų įtarimas, jog medikas neįdėjo maksimalių pastangų, teikdamas paslaugas. Daugelis atsakė, kad mėgintų apginti savo teises, bet visų pirma atsižvelgtų į pasekmes.
Su gydytojais nesibylinėtų
Pensinio amžiaus palangiškė Adelė sakė teisybės nebeieškotų, nebent to imtųsi jos vaikai. Palangos gyventoja Vilma kategoriškai atsakė niekada nesibylinėsianti su medikais. „O kam? Yra įdomesnių dalykų nei ieškoti teisybės teismuose. Reikia gyventi taip, kad netektų bylinėtis, pačiam į sveikatą įdėti pastangų, laiku skirti sau dėmesio. Ir ne tiek daug kitą kartą reikia tiems medikams, tik parodyti, kad tu jais tiki. Negali netikėti daktaru, jei į jį kreipiesi. Tai nesikreipk, jei netiki“, – kalbėjo palangiškė.
Iki šiol Vilmai neteko nusivilti gydytojais, todėl apie juos galinti pasakyti tik gera. „Jei turi pinigų, niekada netenka nusivilti, – be jokios ironijos paaiškino. O ar daug pinigų reikia, kad netektų nusivilti medikais? – Tiek, kiek kainuoja nemokamas gydymas – tiek ir reikia.“
Tačiau didžioji dalis pašnekovų išsakė nuomonę, kad, ko gero, Lietuvoje gydytojų teisės neginamos.
„Būna, kad gydytojas yra teisus, ir jis turėtų būti apginamas“, – sakė pensininkė Vida iš Telšių.
Ligita SINUŠIENĖ
